Aš nesijaudinu dėl to, ką jie galvoja, kaip jie elgiasi, nes Aš pasitikiu vien tik Savo meile
Mano misija kaip upė - ji teka nesustodama. Ar iš jos atsigersite, ar jos vandeniu numalšinsite savo troškulį - tai pirmiausia priklauso nuo jūsų pačių, ne nuo Manęs.
Kartą mūsų Narasimha Murtis paklausė Manęs: "Kaip taip yra, Svami, kad tu vienodai myli ir vienodai elgiesi su visais žmonėmis, nepriklausomai nuo to, ar jie laikosi Tavo mokymo, ar jie myli ir brangina Tave? Kaip Tu sugebi į visa tai nekreipti dėmesio ir elgtis vienodai? Paprastai jeigu žmogus žmogui padaro kažką gera, tai jie mainais tikisi bent pripažinimo, padėkos ar net paslaugos. O tau visa tai nė motais. Tu dirbi savo darbą, ir Tau visai nerūpi, ką žmonės su tuo darys". Aš jam atsakiau: "Narasimha Murti, aš esu kaip Ganga - jai rūpi tiktai tekėti, jai rūpi tiktai pasiekti vandenyną. Ar jūs iš jos gersite, ar jūs į ją spjausite, ar jūs ją garbinsite, ar jūs joje prausitės, ar jūs šventas, ar jūs nusidėjęs - visa tai upei visiškai nerūpi. Jos džiaugsmas yra tekėti ir pasiekti vandenyną."
Kai paskelbėme, kad universitete mokslas turi būti nemokamas, o vaikai mainais turėtų tam tikrą laiką padirbėti universiteto labui, buvo pasiūlymų sudarinėti raštiškas sutartis dėl šitokio įsipareigojimo. Gatbūt tokia praktika tinka daugelyje kitų institucijų, kur šitaip siekiama susigrąžinti į studentų mokslą investuotas lėšas, gi Aš atsakiau: "Man nereikia finansinių sutarčių. Aš turiu meilės sutartį. Jos pakanka. Nereikia pasirašinėti jokių kitų."
Visi šitie žmonės, kurie atvyksta pas Mane, jie atvyksta ne dėl ko kito, o patirti tai, ko negali patirti niekur kitur. Ko nėra niekur kitur? Viskas yra. Net Dievas visur yra, kaip sakoma šventraščiuose. Tačiau šičia jūs galite patirti pačią tyriausią meilę, kuri ir yra tikroji dieviškumo išraiška. Štai dėl ko jus traukia ši vieta. Taigi, Aš neturiu nuogąstavimų ar nerimo dėl to, kas nutiktų su misija, jeigu šie žmonės negrįžtų, neprisidėtų, nedalyvautų. Aš sakau tik viena: "Mylėkime juos tyrai, besąlygiškai - viskuo kitu meilė pati pasirūpins. Mums tik tai turėtų rūpėti". Nesirūpinkite dėl to, ką vienas ar kitas žmogus ketina daryti. Rūpinkitės tuo, ar jūs patys pajėgūs kiekvieną žmogų besąlygiškai mylėti - tai turėtų būti vienintelis jūsų rūpestis. Nes Aš tikrai žinau, kad niekur kitur jie neras tokios meilės, tokio tyrumo, tokios ramybės. Kur belėktų, kur beskristų, jie turės sutūpti ant tos pačios šakos, į tą patį lizdą. Net jeigu to ieškos kitur, suras tiktai "reprodukcijas" ar pakaitalus, bet neras "originalo" - pirmapradės meilės, kurią įmanoma patirti tik su Dievu, bet ne pasaulietiniame gyvenime.
Tad jeigu nuskaidrinsite savo širdį, pripildysite ją tyros meilės, be jokių troškimų ir prisirišimų, ir jūs visur patirsite tokį dieviškumą, kokį patiria Dievas, tokią meilę, kokią patiria Dievas - ir visuomet būsite laimingi. Jūsų gyvenime nebus nė akimirkos liūdesio. Tegul nuo šiol tai būna jūsų siekis - sutelkite jėgas tam, kad savyje nepaliktumėte jokio negatyvumo, jokių norų ir prisirišimų, kad prisipildytumėte Dievo meilės, kurią galėtumėte jausti visur ir visuomet.
Ištrauka iš Sadguru Šri Madhusudano Sai kalbos
2020 m. sausio 30 d., Mudenahalis
Kartą mūsų Narasimha Murtis paklausė Manęs: "Kaip taip yra, Svami, kad tu vienodai myli ir vienodai elgiesi su visais žmonėmis, nepriklausomai nuo to, ar jie laikosi Tavo mokymo, ar jie myli ir brangina Tave? Kaip Tu sugebi į visa tai nekreipti dėmesio ir elgtis vienodai? Paprastai jeigu žmogus žmogui padaro kažką gera, tai jie mainais tikisi bent pripažinimo, padėkos ar net paslaugos. O tau visa tai nė motais. Tu dirbi savo darbą, ir Tau visai nerūpi, ką žmonės su tuo darys". Aš jam atsakiau: "Narasimha Murti, aš esu kaip Ganga - jai rūpi tiktai tekėti, jai rūpi tiktai pasiekti vandenyną. Ar jūs iš jos gersite, ar jūs į ją spjausite, ar jūs ją garbinsite, ar jūs joje prausitės, ar jūs šventas, ar jūs nusidėjęs - visa tai upei visiškai nerūpi. Jos džiaugsmas yra tekėti ir pasiekti vandenyną."
Mano džiaugsmas yra daryti tai, ką aš turiu daryti, nepriklausomai nuo to, ką kiti apie tai galvoja, kaip kiti tuo pasinaudoja, kaip kiti į tai žiūri. Man tai nerūpi. Mano Dharma (priedermė, pareiga) yra mylėti. Tokia yra mano Svadharma: "Svadharmo nidhana šrėja" - geriau žūti atliekant savo pareigą, nei užsiimti kuo kitu. Aš esu laimingas darydamas tai, ką darau, nes mano pareiga - mylėti; mylėti - mano Dharma; mylėti - Mano gyvenimo būdas. Meilė nieko neprašo - meilė pati sau yra atpildas. Kai kažką mylite, jūs nesitikite, kad ir jus pamils mainais. Nes jeigu iš tikrųjų mylite, meilė sugrįžta dešimteriopai.
Kai kurie Man kalba: "O ką pasakysi apie tą studentą? O apie šitą sekėją?" Atsakau: "Aš nesijaudinu dėl to, ką jie galvoja, kaip jie elgiasi, nes Aš pasitikiu vien tik Savo meile. Jeigu Aš ką myliu visa širdimi, besąlygiškai, aš nesibaiminu, kad su jais gali kažkas nutikti, nes Aš žinau, kad jie visi sugrįš pas Mane, niekas negali nuo Manęs nueiti".
Kai kurie Man kalba: "O ką pasakysi apie tą studentą? O apie šitą sekėją?" Atsakau: "Aš nesijaudinu dėl to, ką jie galvoja, kaip jie elgiasi, nes Aš pasitikiu vien tik Savo meile. Jeigu Aš ką myliu visa širdimi, besąlygiškai, aš nesibaiminu, kad su jais gali kažkas nutikti, nes Aš žinau, kad jie visi sugrįš pas Mane, niekas negali nuo Manęs nueiti".
Kai paskelbėme, kad universitete mokslas turi būti nemokamas, o vaikai mainais turėtų tam tikrą laiką padirbėti universiteto labui, buvo pasiūlymų sudarinėti raštiškas sutartis dėl šitokio įsipareigojimo. Gatbūt tokia praktika tinka daugelyje kitų institucijų, kur šitaip siekiama susigrąžinti į studentų mokslą investuotas lėšas, gi Aš atsakiau: "Man nereikia finansinių sutarčių. Aš turiu meilės sutartį. Jos pakanka. Nereikia pasirašinėti jokių kitų."
Visi šitie žmonės, kurie atvyksta pas Mane, jie atvyksta ne dėl ko kito, o patirti tai, ko negali patirti niekur kitur. Ko nėra niekur kitur? Viskas yra. Net Dievas visur yra, kaip sakoma šventraščiuose. Tačiau šičia jūs galite patirti pačią tyriausią meilę, kuri ir yra tikroji dieviškumo išraiška. Štai dėl ko jus traukia ši vieta. Taigi, Aš neturiu nuogąstavimų ar nerimo dėl to, kas nutiktų su misija, jeigu šie žmonės negrįžtų, neprisidėtų, nedalyvautų. Aš sakau tik viena: "Mylėkime juos tyrai, besąlygiškai - viskuo kitu meilė pati pasirūpins. Mums tik tai turėtų rūpėti". Nesirūpinkite dėl to, ką vienas ar kitas žmogus ketina daryti. Rūpinkitės tuo, ar jūs patys pajėgūs kiekvieną žmogų besąlygiškai mylėti - tai turėtų būti vienintelis jūsų rūpestis. Nes Aš tikrai žinau, kad niekur kitur jie neras tokios meilės, tokio tyrumo, tokios ramybės. Kur belėktų, kur beskristų, jie turės sutūpti ant tos pačios šakos, į tą patį lizdą. Net jeigu to ieškos kitur, suras tiktai "reprodukcijas" ar pakaitalus, bet neras "originalo" - pirmapradės meilės, kurią įmanoma patirti tik su Dievu, bet ne pasaulietiniame gyvenime.
Tad jeigu nuskaidrinsite savo širdį, pripildysite ją tyros meilės, be jokių troškimų ir prisirišimų, ir jūs visur patirsite tokį dieviškumą, kokį patiria Dievas, tokią meilę, kokią patiria Dievas - ir visuomet būsite laimingi. Jūsų gyvenime nebus nė akimirkos liūdesio. Tegul nuo šiol tai būna jūsų siekis - sutelkite jėgas tam, kad savyje nepaliktumėte jokio negatyvumo, jokių norų ir prisirišimų, kad prisipildytumėte Dievo meilės, kurią galėtumėte jausti visur ir visuomet.
Ištrauka iš Sadguru Šri Madhusudano Sai kalbos
2020 m. sausio 30 d., Mudenahalis
