Žmogiškasis kūnas duotas tik tam, kad pasiektumėte Dievą

Sekėjas: Buvau užaugintas kaip krikščionis, o mūsų požiūris į homoseksualumą yra labai griežtas. Apie tos pačios lyties asmenų santuoką vyksta daug ginčų ir debatų. Ar galėtum šia tema ką nors patarti?

Svamis: Žmogiškasis kūnas duotas tik tam, kad pasiektumėte Dievą. Tai valtis, kurioje galite perplaukti vandenyną.

Tačiau jei kūnas suprantamas tik kaip pojūčių visuma, ir vienintelis jo poreikis – tenkinti savo fizinius malonumus, tuomet jis naudojamas netinkamai. Peilis gali būti naudojamas operuoti ir gelbėti pacientą arba gali būti naudojamas kam nors sužeisti, jei jis bus plėšiko rankose. Pats savaime kūnas nekaltas, tai protas valdo kūną.

Žmogui viskas buvo duota su tam tikru tikslu – burna buvo duota kalbėti, ausys – klausytis, akys buvo duotos matyti. Panašiai ir kiekvienas jutimas turi tam tikrą paskirtį, ir tol, kol naudojamas pagal tą paskirtį, jis naudojamas tinkamai. Jei naudojamas tik malonumui gauti, tuomet naudojamas netinkamai. Liežuvis gali skanauti saldų pajasą (pudingą). Taip pat jis gali valgyti mėsą ir tuo mėgautis – tačiau liežuvis nebuvo duotas tam, kad kas nors būtų nužudytas, suvalgyta jo mėsa ir tuo pasimėgauta.

Ausys duotos klausytis Dievo vardo. Jos taip pat gali klausytis įvairiausių dalykų, kurie nėra tokie geri, bet tinkamas ausų panaudojimas – tai klausytis gerų dalykų.

Akys duotos matyti gamtos grožį – suprasti, kaip Dievas pasireiškia gamtoje, ir mėgautis palaima. Tačiau tos pačios akys gali matyti ir mėgautis dalykais, kurie nėra dieviški, – tačiau tai nėra tinkamas akių panaudojimas.

Taip pat ir kiekvienas jutimas turi konkretų panaudojimą, atlieka konkretų vaidmenį. Tol, kol atlieka tą vaidmenį, kuriam jie skirti, – tai nieko blogo, bet jei naudojate juos tik malonumams – tai negerai. Todėl žmogus turi suvokti patį tikslą – kodėl jis gimė. Jei žinosite, kad jūsų tikslas – suvokti savo Dieviškąją prigimtį, tada visi kiti klausimai bus atsakyti savaime. Jei manote, jog jūsų tikslas tėra gyventi laikinų malonumų gyvenimą, tuomet bus nesibaigianti sumaištis.

Tie pojūčiai yra kaip ugnis – kuo daugiau malkų į ją dėsite, tuo daugiau ji norės. Vienintelė išeitis – nedėti į ją visai jokių malkų, kad ji pati savaime užgestų.

Žmogus be troškimų prilygta Dievui, tad jei žinote, kaip tinkamai panaudoti savo kūną – tai yra, elgtis pagal dharmą (atlikti dharmos sadhaną), o tai reiškia gerai, teisingai elgtis ir tokiu būdu pasiekti Dievą, – tuomet nėra galimybės nuklysti. Visi mūsų atsakymai glūdi tik viename – koks yra gyvenimo tikslas?

Ar gyventi taip, kaip gyvūnai? Ar gyventi taip, kaip Dievas? Jei nusmuksite ir tapsite gyvuliu, tuomet jūsų likimas bus gyvuliškas. Jei galite pakilti ir tapti dievišku, tuomet jūsų likimas bus dieviškas.

Žmogus yra gyvulio ir žmogaus derinys. Tad kai sakote: „Esu žmogus“, tai tik pusė tiesos. „Esu žmogus, o ne gyvulys“ – tai visa tiesa. Galvokite taip ir žinosite visus atsakymus į visus savo kasdienio gyvenimo klausimus.

Satja Sai Baba (per Madhu)
Malaizija, 2015.09.30
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Malaizijoje 2015 m. rugsėjo - spalio mėn.