Kaip galėčiau Tau pasitarnauti?

Kaip galėčiau Tau pasitarnauti?

Klausimas: Svami, kaip galėčiau Tau pasitarnauti? Ką norėtum, kad aš padaryčiau?

Svamis: Man nereikia niekieno tarnystės. Jei galite padėti kitiems žmonėms, tai tinkamas kelias Man tarnauti. Nepraleiskite progos padėti ar tarnauti visiems, kam to reikia, nepriklausomai nuo to, pažįstate juos ar ne, jie su jumis susiję ar ne. Kai einate keliu ir matote, kad senukui reikia ką nors panešti, padėkite jam – taip jūs tarnaujate Man. Kai einate ir pamatote išalkusį žmogų, duokite jam maisto – taip jūs tarnaujate Man. Žmogui, kuris serga, duokite vaistų – taip jūs tarnaujate Man. Net ir geras žodis prislėgtai sielai, mylintis žvilgsnis sielvartaujančiam ar padrąsinimas išsigandusiam – viskas yra tarnystė Man. Tad imkite tarnauti, nelaukite, kol pasakysiu, ką jums daryti. Progų yra visur.

Šiais laikais automobiliuose yra navigacija – moters balsas automobilyje jums pasakys, kur sukti, o kur nesukti. Neseniai sekėjas Man padovanojo automobilį. Tas automobilis irgi pasako, kur važiuoti, o kur nevažiuoti. Jei norite iš vieno taško nuvažiuoti į kitą, yra skirtingų kelių. Keliai, kurie jau yra, – tai likimas. Jame parašyta, kad turite nuvykti iš taško A į tašką B ir galite važiuoti šitais dviem ar trimis keliais. Bet jūs turite ir valią – jūs renkatės, kuriuo keliu važiuoti. Jei paklausite savo širdies, Dievas jums nurodys trumpiausią, lengviausią ir patį patogiausią kelią. Galite rinktis tą kelią ir juo važiuoti. Tačiau jei Dievas sakys sukti į dešinę, o paskui į kairę, bet jūs nepaklusite, tai akivaizdu, kad turėsite daryti didelį ratą ir sugrįžti į tą patį kelią vėliau.

Būtent taip ir darote su savo gyvenimu. Gimėte žmogumi, kad galėtumėte tapti Dievu. Viskas, ką darote, turi vesti į jūsų tikslą – Dievą. Dievas jums sako: „Būkite nesavanaudžiai, būkite bebaimiai, būkite geri, būkite atjaučiantys – tai yra kelias į Dievą, tai jūsų likimas. Turite būti Dieviški.“ Tačiau kas atsitinka, kai nusprendžiate nesilaikyti Dievo nurodymų, nes trūksta valios? Jūs nutolstate, važinėjate aplink išeikvodami visą savo laiką, degalus ir energiją, ir galiausiai grįžtate į tą patį kelią. Taip iššvaistote visą savo gyvenimą, tad vis grįžtate, vis gimstate ir gimstate, nes švaistėte degalus ir laiką.

Kai tik bakas ištuštėja, turite jį vėl pripildyti. Kas kartą, kai jūsų įkvėpimų skaičius baigiasi, baigiasi ir jūsų gyvenimas, todėl turite vėl gimti, kad galėtumėte tęsti kelionę. Taigi, tikslas, kurį turite pasiekti, yra nekintantis – tai Dievas. Tai kiekvieno galutinis tikslas. O tai, ką darote keliaudami – ar paklūstate savo širdies paliepimams, ar tiesiog sekate savo protu ir nukrypstate nuo tikslo – yra jūsų laisva valia.

Jei būnate geroje draugijoje ir nuolat sau primenate apie savo Dieviškąją Savastį, tada niekuomet nepamesite kelio; jūsų širdis rodys jums kelią tiesiai į jūsų tikslą. Gyvenimas jums jau duotas – tai yra dovana. Tai, ką su juo padarysite, priklauso nuo jūsų.

Lemtis ir likimas egzistuoja, bet Dievas jums į rankas įdėjo ir valią. Dievas viską perims į Savo rankas ir nebebus jokios valios tik tada, kai tą valią paaukosite prie Dievo pėdų. Jei atiduosite Jam tą valios jėgą, kurią Jis jums davė, ir pasakysite: „Aš noriu vadovautis širdimi“, ir klausite širdies, klausite Dievo viduje, tuomet sumaišties nebus. Pasieksite galutinį savo tikslą – tai yra Dievą.

Satja Sai Baba (per Madhu)
Jaunimo satsangas Londone
2015.08.30
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Jungtinėje karalystėje 2015 m. rugpjūčio mėn.

Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :