„Aš nedarau nieko. Aš esu tik stebėtojas.“
Tai atsitiko visai neseniai. Vieną rytą, apžvelgdamas darbus, Šri Narasimha Murtis pasakė Svamiui, kad tam tikros nenumatytos aplinkybės institucijoms išėjo į gera, ir tą „įsikišimo pačiu laiku“ nuopelną jis priskyrė Svamiui, pavadindamas tai „Svamio darbu“. Svamis paaiškino: „Aš nieko nedarau, Aš esu tiktai stebėtojas. Viską valdo visuotinis dharmos (priedermių, teisingo elgesio) dėsnis. Dharmo rakšati rakšitaha. Dharma gina tą, kuris gina Dharmą, – skelbia mūsų šventraščiai. Taigi, jeigu laikomės dharmos, dharma pati mumis pasirūpina. Visoje visatoje kiekvienas, net pats mažiausias, kūrinijos elementas laikosi savo dharmos. Saulė kyla laikydamasi savo dharmos, upės teka laikydamosi savo dharmos, visa kūrinija skrupulingai laikosi savo dharmos. Išskyrus žmones, kurie dažnai išklysta iš teisingo kelio.
Dievas yra tiktai stebėtojas. Jis stebi šį visatos žaidimą, kurį valdo dharma, ir šis žaidimas vyksta savaime. „Bhagavadgyta“ skelbia: Dharma Samsthapanarthaja, Sambhavami Jugaj Jugaj – net pats Dievas įsikūnija tam, kad įtvirtintų dharmą. Tiesą sakant, net Dievo įsikūnijimas yra apsprendžiamas dharmos, tad visuotinis dharmos dėsnis aprėpia ir patį Dievą. Visų aukščiausia dharma (priedermė) yra prėma (meilė). Pats svarbiausias įstatymas yra meilės įstatymas. Daugelis mūsų vaikų kartais to nesupranta ir susivilioja įvairiais pasaulietiniais dalykais. Jie mato, kaip žmonės, kurie ir pasirinkę adharmišką (netiesos) kelią tampa turtingi ir galingi. Tačiau tai tik pirma filmo dalis, per kurią visuomet atrodo, kad piktadarį lydi sėkmė, kad jis yra stiprus, o teisuolis bejėgis. Tačiau pamatę antrą filmo dalį suprasite, kad galiausiai laimi teisuolis, o piktadarys, veikęs nedorais būdais, galų gale nugalimas.
„Mahabharatoje“ Durjodhana su savo broliais niekingai elgėsi su Pandavais, bet atrodė, kad juos vis tiek lydi sėkmė ir laimė, o Pandavams tenka kęsti neapsakomas kančias. Tačiau tokia buvo tik filmo pradžia. Filmo pabaigoje penki Pandavai įveikė šimtą Kauravų, galiausiai laimėjo mūšį ir susigrąžino valdžią. Išvadas galima daryti tik žinant visą istoriją, nuo pradžios iki galo. Kada matome žmones, kurie, nepaisant jų nedorų darbų, gyvena laimingi ir patenkinti, tai neturėtų mūsų paskatinti sekti jų pavyzdžiu. Vietoj to turėtume ir toliau laikytis savo dharmos, kad ir kas bebūtų, nes galiausiai būtent dharma bus tai, kas mus apgins ir suteiks aukščiausią laimę.“
„Mahabharatoje“ Durjodhana su savo broliais niekingai elgėsi su Pandavais, bet atrodė, kad juos vis tiek lydi sėkmė ir laimė, o Pandavams tenka kęsti neapsakomas kančias. Tačiau tokia buvo tik filmo pradžia. Filmo pabaigoje penki Pandavai įveikė šimtą Kauravų, galiausiai laimėjo mūšį ir susigrąžino valdžią. Išvadas galima daryti tik žinant visą istoriją, nuo pradžios iki galo. Kada matome žmones, kurie, nepaisant jų nedorų darbų, gyvena laimingi ir patenkinti, tai neturėtų mūsų paskatinti sekti jų pavyzdžiu. Vietoj to turėtume ir toliau laikytis savo dharmos, kad ir kas bebūtų, nes galiausiai būtent dharma bus tai, kas mus apgins ir suteiks aukščiausią laimę.“
