Kodėl turėtumėte atsisakyti savo misijos vien dėl to, kad kažkas kažką pasakė?
Satsange, kuris vyko Singapūre 2015 metų rugsėjo 29 dieną, vienas sekėjas paklausė Svamio: „Singapūro centrinė Šri Satjos Sai organizacija paprašė, kad mes apsispręstume, ar mūsų Centras norėtų likti Organizacijos dalimi ir tuomet atsisakyti bet kokio ryšio su Mudenahalio veikla, ar mūsų Centras norėtų išsaugoti ryšį su Mudenahalio veikla, tačiau tuomet negalėtume dalyvauti jokioje centrinės Organizacijos veikloje. Asmeniškai aš neabejoju savo dabartiniu patyrimu ir negaliu jo laikyti netiesa. Visos patirtys patvirtina, kad tai tiesa, tačiau kreipiuosi Centro vardu – Svami, prašau, patark, kaip priimti teisingą sprendimą.
Svamis (per Madhu): Tai nėra Centro veikla, tai nėra šono veikla, tai nėra viršaus veikla, tai nėra apačios veikla – tai yra Sai veikla. Ne Mudenahalio veikla, ne Prašanti Nilajamo veikla, ne Kodaikanalo veikla. Visas tas skirstymas tik suskaido Svamio darbą į atskiras dalis. Viskas yra Svamio veikla! Kai tuo tikite, tada skirtumo nelieka. Sakote, kad tai yra Sai Centras, vadinasi, to Centro centre turėtų būti Sai, tiesa? Kai savo centru pasirinksite Sai, tuomet viskas bus gerai.
Svamis (per Madhu): Tai nėra Centro veikla, tai nėra šono veikla, tai nėra viršaus veikla, tai nėra apačios veikla – tai yra Sai veikla. Ne Mudenahalio veikla, ne Prašanti Nilajamo veikla, ne Kodaikanalo veikla. Visas tas skirstymas tik suskaido Svamio darbą į atskiras dalis. Viskas yra Svamio veikla! Kai tuo tikite, tada skirtumo nelieka. Sakote, kad tai yra Sai Centras, vadinasi, to Centro centre turėtų būti Sai, tiesa? Kai savo centru pasirinksite Sai, tuomet viskas bus gerai.
Centras egzistuoja Sai dėka. O ne Sai egzistuoja Centro dėka. Skirtingų žmonių nuomonės bus skirtingos. Tačiau kaip niekas negali už tave kvėpuoti, kaip niekas negali už tave pavalgyti, kaip niekas negali už tave išsimiegoti – visa tai tu turi daryti pats, taip ir priimti šį sprendimą turi pats. Jeigu paklausi savo širdies, ji tau pasakys tiesą, ir jeigu klausysies savo širdies, ji tave nuves teisingu keliu. Taigi, jūs patys turite panirti savo vidun, įsiklausyti į širdį ir pasakyti sau: „Aš čia esu dėl Svamio. Čia esu tam, kad dirbčiau Svamio darbą.“ Tas darbas gali būti atliekamas per bažnyčią, kaip kad dirba Tėvas Čarlzas, per šventyklą, mečetę ar per bet kurią kitą organizaciją. Man tai nėra svarbu. Kol darbas yra geras, tol jis yra Dievo darbas. Tas siauras požiūris kyla iš to, kad visur regite skirtybes. Kada viską matysite kaip nedalų vienetą, tuomet niekas jūsų neišmuš iš vėžių.
Kartą gyveno keturi draugai, kurie turėjo katę. Visi ją labai mylėjo. Tie keturi draugai turėjo medvilnės perdirbimo dirbtuvę, ir visą žaliavą sandėliavo po namu esančiame rūsyje. Vieną dieną draugai sėdėjo namuose, nes buvo žiema ir lauke buvo šalta, visi šildėsi prie ugnies. Katė susižeidė koją, todėl jie sutvarstė jos koją audinio gabalėliu. Katė tupėjo prie jų, šalia ugnies. Staiga ji pamatė bėgančią pelę ir stryktelėjusi ėmė ją gaudyti. Šoko ten, šoko šen, ir netikėtai jos tvarstis pagavo ugnies liepsną. Išsigandusi katė spruko į namo rūsį ir lakstydama po visus kampus uždegė sandėlyje laikytą medvilnę. Akimirksniu visas bičiulių turtas pavirto pelenais. Jie netvėrė pykčiu. Tiesa, keturi draugai katę buvo pasidalinę į keturias dalis: priekinė dešinė katės koja priklausė vienam draugui, priekinė kairė koja priklauso kitam draugui, ir atitinkamai užpakalinės kojos priklausė kitiems dviems draugams.
Taigi, iškilo klausimas – kas turi atlyginti padarytą žalą? Trys draugai, kuriems priklausė sveikosios kojos, kalbėjo: „Žiūrėkit, dėl visos žalos kalta ketvirtoji koja, nes ant jos buvo tvarstis, kuris užsidegė ir paskui sudegino viską, kas buvo rūsyje. Todėl nuostolį turi atlyginti tas, kuriam priklauso ketvirtoji koja.“ Jie ilgai ginčijosi, tačiau sprendimo negalėjo rasti. Pagaliau jie nutarė eiti pas išminčių ir prašyti patarimo. Išminčius nusijuokė ir tarė: „Kaip suprantu, ketvirtoji koja buvo sužeista, todėl ji net negalėjo bėgioti. Nuostolį turi atlyginti tos trys kojos, kurios ją nešiojo.“ Jeigu jie iš tiesų būtų supratę, kad katė yra viena ir jai vienai priklauso visos kojos, argi jie būtų skirstęsi, kuri koja kuriam priklauso ir kas turi atlyginti nuostolį? Jie buvo savanaudiški, todėl ir dalinosi katės kojas, o po to kaltino vieni kitus dėl žalos.
Tiesa ta, kad Svamis yra nedalus, Vienas. Svarbiausias dalykas turėtų būti Svamio darbas. Jeigu Svamis ir palikęs fizinį kūną neatsisako Savo misijos, tai kodėl kiti turėtų atsisakyti savo misijos vien dėl to, kad kiti kažką pasakė? Patys turėtumėte mąstyti, jausti ir išsiaiškinti, kokia yra tiesa. Visuomet sakiau: „Laikykitės tiesos“, o kas yra tiesa, pasakys jūsų širdis. Tegul jūsų Centras bus Sai, ir viskas bus gerai.
Šaltinis: Sai Vrinda
Taigi, iškilo klausimas – kas turi atlyginti padarytą žalą? Trys draugai, kuriems priklausė sveikosios kojos, kalbėjo: „Žiūrėkit, dėl visos žalos kalta ketvirtoji koja, nes ant jos buvo tvarstis, kuris užsidegė ir paskui sudegino viską, kas buvo rūsyje. Todėl nuostolį turi atlyginti tas, kuriam priklauso ketvirtoji koja.“ Jie ilgai ginčijosi, tačiau sprendimo negalėjo rasti. Pagaliau jie nutarė eiti pas išminčių ir prašyti patarimo. Išminčius nusijuokė ir tarė: „Kaip suprantu, ketvirtoji koja buvo sužeista, todėl ji net negalėjo bėgioti. Nuostolį turi atlyginti tos trys kojos, kurios ją nešiojo.“ Jeigu jie iš tiesų būtų supratę, kad katė yra viena ir jai vienai priklauso visos kojos, argi jie būtų skirstęsi, kuri koja kuriam priklauso ir kas turi atlyginti nuostolį? Jie buvo savanaudiški, todėl ir dalinosi katės kojas, o po to kaltino vieni kitus dėl žalos.
Tiesa ta, kad Svamis yra nedalus, Vienas. Svarbiausias dalykas turėtų būti Svamio darbas. Jeigu Svamis ir palikęs fizinį kūną neatsisako Savo misijos, tai kodėl kiti turėtų atsisakyti savo misijos vien dėl to, kad kiti kažką pasakė? Patys turėtumėte mąstyti, jausti ir išsiaiškinti, kokia yra tiesa. Visuomet sakiau: „Laikykitės tiesos“, o kas yra tiesa, pasakys jūsų širdis. Tegul jūsų Centras bus Sai, ir viskas bus gerai.
Šaltinis: Sai Vrinda
