Trys sąmoningumo pakopos

Žmogaus gyvenimu jūs vadinate tą laiką, kurį dvasia praleidžia būdama kūne. Bet gyvenimas yra nenutrūkstantis, jo negalima suskaidyti į dalis. Gimti, o po to palikti kūną - tai tik perėjimas, bet ne visas gyvenimas. Į žmogaus gyvenimą žvelkite kaip į mokyklą, į kurią ateinate kažko išmokti. Jei išlaikote baigiamuosius egzaminus, pereinate mokytis į aukštesnę pakopą. Tada vėl laikote egzaminus, ir vėl kylate aukščiau. Taip metai po metų einate pirmyn. 

Supaprastintai kalbant, yra trijų pakopų sąmoningumas. Pirmoji pakopa - tai tapatinimasis su kūnu, ir niekuo daugiau. Antroji sąmoningumo pakopa – tai tapatinimasis su protu ir visais jo gebėjimais, ir trečioji - tapatinimasis su Atma, ir niekuo daugiau. Gali būti ir tarpiniai sąmoningumo lygmenys, pavyzdžiui, kai žmogus tapatinasi daugiau su protu ir mažiau su kūnu arba daugiau su Atma ir mažiau su protu, tačiau šitoks detalizavimas visiškai netikslingas. 

Savęs laikymas kūnu yra gyvuliškumas; savęs laikymas protu yra žmogiškumas, ir savęs laikymas Atma yra dieviškumas - tai pats aukščiausias sąmoningumo lygmuo. Žmogui, kuris pasiekė aukščiausiąjį sąmoningumą, nėra tokio dalyko, kaip gimimas ar mirtis. Jie nesipriešina nei vienam, nei kitam, nes žino, kad niekas jo negali apriboti. Tokie žmonės vadinami džyvamuktomis, kurie ir turėdami kūną gyvena būdami tokio paties – dieviško – sąmoningumo.

- Satja Sai Baba