Madhusudanas Sai: „Dievybes regiu, bet žvelgiu dar giliau...“

Kiekvieną kartą, kai atliekame ugnies apeigas (homas), aš matau nepaprasto grožio Dievybes – jos atsiranda ugnyje ir priima mūsų aukas. Aš matau jų didingus spindinčius pavidalus, ar tai būtų Dakšinamurtis, ar Gajatri Mata, ar Lalita Paramešvari, ar Rudra. Visi jie ateina, visi jie neabejotinai egzistuoja, tačiau aš žvelgiu dar giliau ir matau, kaip tas pats vienintelis Brahmanas (Dievas) atlieka šitiek daug vaidmenų! Kaip nuostabu! Vieną dieną jis tampa Rudra, kitą dieną tas pats Brahmanas tampa Lalita Paramešvari, trečią dieną tas pats Brahmanas tampa Dakšinamurčiu, o po akimirkos tas pats Brahmanas – Motina Gajatri. Kiek daug vaidmenų Jis atlieka! Koks nuostabus šis pasaulis! Kokia nuostabi ši sistema, taip tobulai Brahmano sukurta! Ir aš tuo gėriuosi! Jis liūdesy, Jis džiaugsme. Jis sėkmėje, Jis nesėkmėje. Jis grožyje, Jis bjaurastyje. Jis tuose, kurie aukščiausiai pakilę, Jis tuose, kurie žemiausiai puolę. Jis visur ir visuose. Koks džiaugsmas vien apie tai mąstyti, o įsivaizduokite, kokia nuostabi būtų gyva patirtis! Todėl ugdykitės šitokį požiūrį. 

Viskas, kas turi formą, pavidalą, vardą, pavadinimą, yra laikina. Mes negalime užsibūti įsitvėrę tėčio rankos. Turime išmokti stovėti ant savų kojų. Kol esate maži, ta prilaikanti ranka reikalinga. Kol esat vaikas, mama arba tėtis paduoda jums ranką ir padeda eiti. Bet po tam tikro laiko – įsivaizduokite, kad dabar, kai jums šitiek metų, tėtis norėtų jus vesti už rankos. „Aš ne mažas vaikas! – pasipriešintumėte. – Ką kiti apie mane pagalvos!?“ – ir rankos neduotumėte.  

Jūs jau užaugote. Jau suvokėte, kad jūs esate Tai (dieviškumas), todėl jums nebereikalingi vardai ir pavidalai. Iš kitos pusės, negi jūs atsižadėsite savo motinos ir tėvo vien dėl to, kad jums jau nebereikia laikytis už jų rankos? Ne! Jūs ir toliau juos gerbsite ir būsite jiems dėkingi. Todėl nėra jokio prieštaravimo tarp to, kas turi išreikštą formą (saguna – su savybėmis), ir kas neturi (nirguna – be savybių). Nesivelkite į ginčus. Visą dėmesį sutelkite į mintį, kad tai, kas iš tikrųjų egzistuoja, yra anapus formų ir vardų. Antra vertus, nėra netikra ir tai, kas turi pavidalą ir pavadinimą ar vardą – jie taip pat tikri. Bet grynoji tikrovė yra Tai, kad neturi formos ir vardo, kas yra Aukščiausia būtis. 

Šri Madhusudanas Sai
2020 m. spalio 22 d.