Premos Sai misija: iš pradžių jų bus penkiolika
Jų bus penkiolika. Šešioliktasis prisijungs kiek vėliau. Pirmieji septyni bus Septyni Rišiai (saptarṣi). Kiti aštuoni bus Aštuoni Pasaulio krypčių sergėtojai (Aṣṭa-Dikpāla). Svamis sakė, kad tam tikru metu prie Premos Sai misijos prisijungs "vienas Indra". Tad iš viso jų bus septyniolika.
Prema Sai fizinį kūną paliks eidamas penkiasdešimt ketvirtuosius metus. Jis paprasčiausiai nuspręs, kad Jo misija užbaigta, ir Jis daugiau nereikalingas - ir turi grįžti. Išėjimas iš fizinio kūno įvyks Jo Valia (sankalpa), sėdint krėsle. Iš vienos pusės, tai bloga žinia - ar kaip kitaip ją galite vadinti, - nes Jis išeis anksti ir netikėtai. Iš kitos pusės, gerai, nes Jam neteks būti ligoninėse, nereikės ventiliatorių, ligonių vežimėlių. Ir tai suteikia paguodos. Išeiti anksti ir lengvai.
Vieną dieną Prema Sai nuspręs, kad Jis padarė viską, ką reikėjo padaryti. Tai bus laikas, kai kiekvienas žmogus bus tapęs dieviškas. Bus pasikeitęs visas pasaulis. Jis sėdės Savo krėsle ir pagalvos: "Manau, kad viską padariau. Metas išeiti. Mano misija užbaigta!" Ir paprasčiausiai išeis iš Savo fizinio kūno. Svamis sakė, kad visa tai vyks būtent čia, Anandam (šventykloje ant uolos, Mudenahalyje). Čia įsikurs ir šešiolika Jo mokinių.
Šiandien Svamis pasakė, kad iš pradžių jų bus penkiolika. Šešioliktasis prisijungs kiek vėliau. Pirmieji septyni bus Septyni Rišiai, kiti aštuoni bus Ašta Dikpalakos, aštuonių pasaulio krypčių dievybės - šitaip susidaro penkiolikos asmenų komanda. Tam tikru metu, kaip Svamis sako, į Sai Premos misiją prisijungs "vienas Indra" - šešioliktasis. (Plius Prema Sai.) Jie bus tie, kurie kartu keliaus. Svamis sakė, kad Premos Sai misija yra savita: joje nebus daug kalbėjimo, žmonių kvietimo ar projektų - visa tai yra Satjos Sai darbas, kurį jis užbaigs iki naujojo etapo. Prema Sai tiesiog keliaus per pasaulį, ir kur jis benuvyktų, Jis trauks žmones - kaip cukrus skruzdes: cukrų dėkite kur norite - skruzdėms nereikia sakyti, kur jis guli: jos pačios kažkaip jį suranda ir ateina. Panašiai ir Jam keliaujant po skirtingus žemynus, po skirtingas šalis, pati Jo energija trauks žmones. Kaip Svamis sako, iki tol žmonės jau bus nusivylę materialistiniu gyvenimo būdu, juo persisotinę; jie bus išbandę viską pasaulyje, bet taip ir nesuradę laimės. Ieškodami laimės, jie atsigręš į dvasingumą, ir būtent tada įsigalės Premos Sai misija! Žmonės vyks pas Jį, ieškodami dvasinės atgaivos ir gyvenimo krypties, ir jie keisis vien būdami greta Jo. Konkrečių datų aš nežinau, tačiau įvykių seka bus daugmaž tokia.
Žmones neramina mintys apie staigius drastiškus pokyčius dėl gamtos nelaimių, aplinkos pasikeitimų. Kaip į visa tai žiūriu aš? Mirtis nėra pabaiga, gimimas nėra pradžia - tokia yra tiesa. Kas pripažįsta šią tiesą, tiems šie pokyčiai nebaisūs. Man atrodo, kad žmogui neturėtų rūpėti, ar jis rytoj pabus, ar nepabus. Galbūt tai gali rūpėti jo artimiesiems - kaip jis galėjo numirti, jeigu tik jie vienas žinojo visus banko slaptažodžius; gi dabar viskas dingo! (Juokas) Tad jeigu gyvenate pagal tą tiesą, iš tikrųjų nėra svarbu, ar Aukso amžius ateis, ar ne. Gyvename šiandieną, ir šiandieną nugyvenate gražiai. "Gyvenau taip, kaip derėjo gyventi", - su tokia palaiminga mintimi ramiai einate miegoti, o atsibusite tik jei Jis panorės, kad atsibustumėte! Toksai turėtų būti požiūris.
Net ir gyvenime viskas vyksta žingsnis po žingsnio. Kai dirbau banke, mes gąsdindavome žmones: "O jeigu numirsite, kas tada? Kas nutiks jūsų žmonai? Būtinai apsidrauskite! Kas nutiks jūsų vaikams? Imkite šį mokslo išlaidų draudimą! Kas nutiks jūsų tėvams? Būtinai imkite medicinos išlaidų draudimą!" Visas finansų verslas minta iš žmonių baimės dėl ateities. Mums liepdavo būtent taip kalbėti - kad žmonėms įvarytume kuo daugiau baimės. Kartą viename susitikime su verslininku aš stengiausi jam išaiškinti draudimo naudą. Jis tarė: "Palauk, Madhusudanai! Nieko nenoriu apie tai girdėti, nes aš turiu guru, ir jis man pasakė, kad aš gyvensiu iki 99 metų!" (Juokas) Jis neturėjo jokios baimės dėl ateities. Jis pasakė - man nereikalingas jūsų draudimas, todėl negaiškime savo laiko.
Ką tuo noriu pasakyti? Noriu pasakyti, kad atsikračius tos baimės nelieka ir nerimo dėl klimato pokyčių, kurie įvyks rytoj ar poryt. Ar rytoj gyvensiu, ar negyvensiu - tai neturi jokios reikšmės! Aš gyvensiu tol, kol Svamis to norės, - perpratęs šitą tiesą, išmokau visuomet būt patenkintas, ramiai užmigti ir didžiausiame chaose. Ir miegu puikiai - geriau, nei anksčiau. Manau, kad tai ir yra ta laimės paslaptis. Gyventi šiandien; nepergyventi dėl rytojaus. Be abejo, ateitis žada naujų dalykų. Bet daug pokyčių vyko ir anksčiau. Kažkada gyveno dinozaurai, o dabar jų nėra. Jei būtų žinojusios, kas laukia ateity, dinozaurienės būtų liejusios ašaras dėl liūdno savo vaikų likimo, bet laikai vis tiek pasiėmė savo. Neturėtume temdyti savo šiandienos, nerimaudami dėl rytdienos. Mes net nežinome, ar atsitiks būtent taip, kaip mums atrodo. Turime daryti tai, ką turime padaryti šiandien, ir tai daryti gerai. Kad dienai pasibaigus galėtume užmigti su švaria sąžine, ramiai miegoti ir ryte pabusti žvalūs ir energingi, kad galėtume daugiau nudirbti darbų Dievui. Manau, kad šitaip mums reikėtų gyventi. Šito išmokau būdamas, kad ir neilgai, su Svamiu.
Ištrauka iš Madhusudano Naidu kalbos "Tatva Samykša" sueigoje
2019 m. sausio 21 d.
Satja Sai Gramos akademinis miestelis, Mudenahalis
Šaltinis: Sri Sathya Sai Vrinda
