Ant klibančios vinies portreto nekabinsiu

Per satsangą Šri Lankoje vienas sekėjas paklausė:
– Svami, šiandien čia susirinkome visi. Gal galėtum pasiūlyti, kas turėtų vadovauti ašramo projektui?

Svamis (per Madhusudaną) atsakė:
– Ne, dar ne laikas. Pirmiausia pradėkime dirbti. Tegu žmonės pirmiausia dirba, pirmiausia tarnauja – be titulų ar pareigų. Kada visi sueis draugėn ir imsis tarnystės, štai tuomet išryškės lyderiai – šitokioje veikloje pasimatys tie, kurie vadovaus. Kad ir kuo jie turėtų tapti, tam reikalingas savybes jiems suteiks darbas. 

Tai nėra paprastas ašramas, tai nėra paprasta mokykla, nai nėra paprasta ligoninė. Jie čia stovės per amžius. Todėl dirbti čia gali tik tie žmonės, kurių širdys nuolatos sklidinos meilės – o ne tie, kurie šiandien užsidega entuziazmu ko nors imtis, o rytoj, susidūrę su sunkumais, išblėsta. Prisiminkite vieną dalyką: dirbant Dievo darbą kils daugybė sunkumų. Kali Puruša (Kali amžiaus personifikacija – vert.) tik ir laukia, kad galėtų sutrukdyti bet kam, kas vyksta gero. Kaip ugnies liepsna stipriausiai plyksteli prieš užgesdama, taip ir Kali juga protestuoja, kada šiame amžiuje laikotės dharmos.

Tai skirta ne silpnavaliams. Tai skirta tiems, turie turi dvasinės stiprybės ir ryžto ištverti bet kokius trukdymus ir sunkumus – atsilaikyti ir nugalėti. Tik tokie žmonės turėtų dalyvauti, ne kitokie. Svamis ves ir vadovaus. Kurie žmonės yra tinkami, parodys darbas. Metus dirbkime be jokių titulų ar pareigų. Tie, kurie pajėgs pakelti šiuos  vienerius sunkumų metus, taps tokiais, kokiais turi tapti. Narasimha Murti, ar lengva vadovauti mokykloms?

Narasimha Murtis:
– Svamiui lengva, mums labai sunku!

Svamis:
– Tai sunku kiekvienam – ar tai būčiau Aš, ar tu. Bet kas gi yra „sunkumai“? Sunkumai yra proto būsena. Kai protas tiki, viskas yra įmanoma. Štai kodėl protas yra visos šios kūrinijos pagrindas. Paklauskite Šrynivaso, ar jam teko susidurti su mažiau sunkumų, kai steigė ligoninę. Jei jo vietoje būtų buvęs kuris kitas, jis jau labai seniai būtų ligoninę uždaręs ir dingęs iš akiračio! Nieko nėra lengvo, bet jeigu esate ryžtingi, tyri, kantrūs ir atkaklūs, viskas yra įmanoma. Ant klibančios vinies Aš portreto nekabinsiu. Prieš tai Aš ją gerokai pakrutinsiu, kad įsitikinčiau, ar ji pakankamai tvirta Mane išlaikyti. Jei esat tam pasirengę, maloniai prašom. Bet jeigu jūsų natūra ne tokia, kokios Svamiui reikia, turite to atsisakyti. Turite atsisakyti egoizmo ir prisirišimų. Tą gali tiktai žmogus, kurio protas skaidrus. Daugybė žmonių skelbia apie savo atliekamą tarnystę. Jeigu apie tai skelbiate, tai nėra tarnystė. Tarnauti turite tyliai. Jokios naudos tik skelbti, užuot darius.

Kartą į mūsų ašramą atėjo jogas. Aš jo paklausiau: „Koks tavo vardas?" Jis atsakė: „Aš stengiuosi pamiršti savo vardą. Neprimink man apie mano vardą. Nes dėl jo išaugo mano ego. Esu pasirengęs daryti bet kokį darbą, ką tik pasakysi, – tik nekalbėk apie mano vardą. Aš nenoriu vardo, nes visos mano problemos atsirado dėl to, kad jis man buvo duotas.“

Kai spausdinate kvietimus, kyla labai daug svarstymų, kieno vardas turi būti rašomas pirmas, o kieno paskutinis. Jei hierarchijoje padarysite klaidą, kils daug problemų. Vardas maitina egoizmą. Vardas, pareigos, valdžia nėra esminiai dalykai. Dirbkite tyliai, ne lūpomis. Rodykite pasauliui, kad jūsų darbuose yra Svamis. Visų pirma paklauskite savęs: „Ar aš turiu tokias savybes, kurios reikalingos norint tame darbe dalyvauti?“ Jeigu jų neturite, kaip susidorosite su darbu? Kokios tai savybės? Reikalingas tyras protas, tyri žodžiai, tyros mintys ir tyri poelgiai. Kai įgysite šitokį tyrumą, tuomet būsite tinkamos kvalifikacijos. Jei to padaryti negalite, bent jau viską patikėkite Svamio valiai. Turite būti pasirengę eiti tuo keliu, kuriuo Svamis norėtų, kad eitumėte. Kad ir kokių negandų ar sunkumų pasitaikytų kelyje, niekuomet iš jo neišklyskite – tik su šitokiu ryžtu būsite tinkami šiai tarnystei.

Satsangas Šri Lankoje, 2016 m. liepa.
Ar žmonės pajėgūs pastatyti tokį milžinišką tiltą, kokį Ramos laikais pastatė beždžionės? Net šiais laikais žmonės nepajėgų to padaryti. Tuomet nebuvo jokių kranų ar mašinų. Kaip tai galėjo padaryti vienos beždžionės? Tai buvo įmanoma todėl, kad jos iš visos širdies tikėjo, jog gali tą padaryti.

Rama yra kiekvieno širdyje kaip Atma Rama, ir vien tik Jo valios būtų buvę gana, kad bet kas įvyktų akimoju. Tačiau Jis norėjo suteikti beždžionėms progą pasitarnauti ir šitaip suteikti joms nemirtingumą. Štai kodėl Jis leido joms statyti tiltą. Toksai yra tikslas. Kito tikslo nėra. Taigi, teisingai supraskite tiesą, išsiugdykite reikalingas savybes ir dalyvaukite šiame projekte. Iš šimtų tūkstančių rūšių, gauti žmogaus gyvybę yra retenybė. Iš visų žmonių tik keli atsisuka į Dievą. Iš jų tik keli pasirenka dvasinį kelią. Iš visų einančiųjų dvasiniu keliu tik keli ryžtingai eina pirmyn. Ir galiausiai tikslą pasiekia tiktai vienas ar du. Taigi, norint eiti dvasiniu keliu, tikėjimas ir drąsa yra labai svarbios savybės.

Aš esu skulptorius. Galiu padaryti taip, kad iš akmens išnirs statula. Statula neatsiranda iš kažin kur – ji jau yra akmenyje. Iš akmens pašalinu tai, kas „ne statula“. Kad pašalinčiau tai, kas yra ne statula, Aš turiu akmenį kalti. Kai jį kalsiu, išnyks tai, kas ne statula, o tai, kas statula, liks. Kas jumyse reiškiasi kaip egoizmas ir prisirišimai, tai yra ne statula. Kai bandau jumyse panaikinti egoizmą ir prisirišimą, jūs neturite Man kliudyti ir sakyti: „Svami, skauda. Prašau, nedaryk to!“ Jeigu taip elgsitės, akivaizdu, kad niekados netapsite statula. Todėl tam, kad statula taptų tikra statula, kad būtų pastatyta šventykloje ir garbinama, turite būti pasirengę atsižadėti to, kas nėra statula. Tai sunkus darbas. Jūs manote, kad kūnas ir protas yra jūsų, ir tas savininkiškumas jus suklaidina. Iš tikrųjų jie yra ne jūsų, tai kodėl dėl jų turėtumėte kentėti?

Štai mažas pavyzdys. Kai išalkstate, pavalgyti turite jūs, – jūsų kaimynui valgyti nereikia. Kai užsinorite miego, miegoti turite jūs, o ne kažkas kitas. Taigi, viską turite padaryti patys, niekas kitas už jus to negali padaryti. Galvodami, kad esate kūnas, jūs save pasmerkiate daugybei rūpesčių. Kai kažkas jaučiasi alkanas, argi alkį jaučiate ir jūs? Jūs žinote, kad tai jų alkis, ne jūsų, tad kam dėl to kvaršinti galvą? Lygiai taip pat ir kitur nereikia kvaršinti galvos dėl to, kas ne jūsų. Visa tai Aš pašalinsiu. Liks tik tai, kas esu Aš, kas yra Tiesa – viskas yra Meilė, ir turi likti tik meilė. Visa kita turi išnykti. Išsiugdykite štai tokį vertumą ir dirbkite tarnystės darbą.

Šri Lanka, 2015 m. liepos 4 d.
Šaltinis: Šri Satja Sai Vrinda
Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :