Meditacijos objektu patartina rinktis šviesą
Meditacijos objektu patartina pasirinkti šviesą, o ne konkretų Dieviškumo pavidalą, pavyzdžiui Ramos, Krišno ar Išvaros vaizdinį, nes šie pavidalai kintantys ir galiausiai išnykstantys. Šviesa neišnykstanti ir nekintanti. Be to, liepsna gali įžiebti milijoną kitų liepsnelių, pati nuo to nesumažėdama.
Sėdėti reikia sukryžiavus kojas, tiesia nugara - tam, kad dieviška galia lengvai srūtų per sušumnos nadį nuo muladharos čakros į sahasraros čakrą. Žvilgsnį reikia sutelkti į liepsnelę, paskui iš lėto užsimerkti ir mintyse ją perkelti sau į širdį. Įsivaizduoti, kaip didingai pražysta jūsų dvasinės širdies lotosas, savo skaisčiu švytėjimu išsklaidydamas visą tamsą. Jo spinduliai sklinda po visą kūną, jį švarindami, skaidrindami ir pašventindami. Šviesa pasiekė rankas, todėl jos nebegalės daryti nieko blogo. Liepsna spindi akyse, todėl jos negalės žiūrėti į blogus vaizdus. Šviesa palietė ausis, todėl jos negalės klausytis blogų žodžių. Kojos, palytėtos spindulių, negalės žengti nedoros keliu. Tokia meditacija taurina žmogų ir padeda jam nuosekliai siekti dvasinių aukštumų.
Kai per meditaciją protui duodame užduotį pernešti šviesą į visas kūno dalis, jis nesiblaško. Visa meditacija užtrunka 20-30 minučių. Jos nereikėtų laikyti paprastu fantazavimu. Pradžioje be abejo reikės pasitelkti vaizduotę, tačiau nuolat praktikuojama ji virs galinga banga, kuri perkeis širdį ir suartins su dieviškumu. Šviesą reikia matyti ne tik savyje, bet ir savo drauguose, giminaičiuose, netgi priešuose. Visą kūriniją reikia išvysti vaiskioje Dieviškumo šviesoje. Tada žmogus gyvens meilėje ir džiaugsme.
Jei norite, pradinėje stadijoje galite įsivaizduoti jums artimą ir brangų Dieviškumo pavidalą - jį turite regėti esantį liepsnoje, į kurią medituojate. Tačiau turite suprasti, kad pavidalo vaizdinys anksčiau ar vėliau turi ištirpti šviesoje. Dieviškumo nereikia apriboti vienu ar kitu pavidalu - Dievą turite matyti visame kame, visų būtybių širdyse.
Kai kurie žmonės mano, jog tiktai Rama, Krišna ar Sai Baba yra Dievo įsikūnijimas. Tokį požiūrį reikia laikyti visišku neišmanymu. Jūs irgi esate Dievo įsikūnijimas! Dėl to ir ateina avatarai, kad jūs suvoktumėte, jog visos būtybės yra dieviškos, viskas yra Aukščiausiojo įsikūnijimas. Šį fizinį pavidalą Aš įgavau tam, kad jūs galėtumėte suvokti savo prigimtinį dieviškumą. Aiškiai supratę, dėl ko ateina avatarai, turėtumėte dar su didesniu užsidegimu, dar su didesniu uolumu eiti savo dvasiniu keliu.
Pasitaiko tokių dvasinių ieškotojų, kurie, norėdami padaryti įspūdį, apsimeta esantys dvasinėje ekstazėje, ties transcendentine samadhi riba. Bet vos tik ant jų nutupia uodas ar užropoja skruzdėlė, jie instinktyviai sutraiško vargšą padarėlį. Yra ir tokių, kurie minutėlę pasėdėję meditacijoje tučtuojau apšaukia savo tarnus dėl kokio nors menkniekio. Nuoširdžiam medituotojui toks elgesys turėtų būti nepriimtinas.
Meditacija yra santūri, ji nemėgsta svetimų žmonių akies. Žuvies turguje žuvis parduodama kibirais, bet deimantai rūpestingai saugomi juvelyro parduotuvėje ir parodomi tik patikimiems klientams. Jei medituosite bet kur, atkreipdami kitų dėmesį, meditaciją nupiginsite iki pagyrūniško ekshibicionizmo.
Krišna Ardžunai kalbėjo, kad medituodamas žmogus turi būti vienas, jo kūnas neturi liestis su žeme ar kitu žmogumi. Dėl kontakto su žeme prarandamas meditacijos metu sugeneruotas dieviškumo srautas. Meditacija bus prasmingesnė, jeigu jūsų gyvenime bus mažiau norų, užgaidų. Kai bagažo mažiau, kelionė patogesnė ir malonesnė. Kai mažiau norų, gyvenimo kelionė lengvesnė ir džiaugsmingesnė.
Meditacijoje yra trys "dėmenys": pirmas – medituojantis asmuo; antras – meditavimo objektas ir trečias – pats meditavimo procesas. Tikroje meditacijoje visi trys turi susilieti į vieną. Medituojantis asmuo turi visiškai susitapatinti su meditavimo objektu ir galiausiai net nesuvokti, kad medituoja. Ramano Maharšio kartą paklausė, kiek laiko kasdien reikėtų medituoti. Šis nusišypsojo ir atsakė, kad medituoti reikia tol, kol pamiršite, kad medituojate.
Satja Sai Baba (1979)
Šaltinis: http://sssbpt.info/summershowers/ss1979/ss1979.pdf
Sėdėti reikia sukryžiavus kojas, tiesia nugara - tam, kad dieviška galia lengvai srūtų per sušumnos nadį nuo muladharos čakros į sahasraros čakrą. Žvilgsnį reikia sutelkti į liepsnelę, paskui iš lėto užsimerkti ir mintyse ją perkelti sau į širdį. Įsivaizduoti, kaip didingai pražysta jūsų dvasinės širdies lotosas, savo skaisčiu švytėjimu išsklaidydamas visą tamsą. Jo spinduliai sklinda po visą kūną, jį švarindami, skaidrindami ir pašventindami. Šviesa pasiekė rankas, todėl jos nebegalės daryti nieko blogo. Liepsna spindi akyse, todėl jos negalės žiūrėti į blogus vaizdus. Šviesa palietė ausis, todėl jos negalės klausytis blogų žodžių. Kojos, palytėtos spindulių, negalės žengti nedoros keliu. Tokia meditacija taurina žmogų ir padeda jam nuosekliai siekti dvasinių aukštumų.
Kai per meditaciją protui duodame užduotį pernešti šviesą į visas kūno dalis, jis nesiblaško. Visa meditacija užtrunka 20-30 minučių. Jos nereikėtų laikyti paprastu fantazavimu. Pradžioje be abejo reikės pasitelkti vaizduotę, tačiau nuolat praktikuojama ji virs galinga banga, kuri perkeis širdį ir suartins su dieviškumu. Šviesą reikia matyti ne tik savyje, bet ir savo drauguose, giminaičiuose, netgi priešuose. Visą kūriniją reikia išvysti vaiskioje Dieviškumo šviesoje. Tada žmogus gyvens meilėje ir džiaugsme.
Jei norite, pradinėje stadijoje galite įsivaizduoti jums artimą ir brangų Dieviškumo pavidalą - jį turite regėti esantį liepsnoje, į kurią medituojate. Tačiau turite suprasti, kad pavidalo vaizdinys anksčiau ar vėliau turi ištirpti šviesoje. Dieviškumo nereikia apriboti vienu ar kitu pavidalu - Dievą turite matyti visame kame, visų būtybių širdyse.
Kai kurie žmonės mano, jog tiktai Rama, Krišna ar Sai Baba yra Dievo įsikūnijimas. Tokį požiūrį reikia laikyti visišku neišmanymu. Jūs irgi esate Dievo įsikūnijimas! Dėl to ir ateina avatarai, kad jūs suvoktumėte, jog visos būtybės yra dieviškos, viskas yra Aukščiausiojo įsikūnijimas. Šį fizinį pavidalą Aš įgavau tam, kad jūs galėtumėte suvokti savo prigimtinį dieviškumą. Aiškiai supratę, dėl ko ateina avatarai, turėtumėte dar su didesniu užsidegimu, dar su didesniu uolumu eiti savo dvasiniu keliu.
Pasitaiko tokių dvasinių ieškotojų, kurie, norėdami padaryti įspūdį, apsimeta esantys dvasinėje ekstazėje, ties transcendentine samadhi riba. Bet vos tik ant jų nutupia uodas ar užropoja skruzdėlė, jie instinktyviai sutraiško vargšą padarėlį. Yra ir tokių, kurie minutėlę pasėdėję meditacijoje tučtuojau apšaukia savo tarnus dėl kokio nors menkniekio. Nuoširdžiam medituotojui toks elgesys turėtų būti nepriimtinas.
Meditacija yra santūri, ji nemėgsta svetimų žmonių akies. Žuvies turguje žuvis parduodama kibirais, bet deimantai rūpestingai saugomi juvelyro parduotuvėje ir parodomi tik patikimiems klientams. Jei medituosite bet kur, atkreipdami kitų dėmesį, meditaciją nupiginsite iki pagyrūniško ekshibicionizmo.
Krišna Ardžunai kalbėjo, kad medituodamas žmogus turi būti vienas, jo kūnas neturi liestis su žeme ar kitu žmogumi. Dėl kontakto su žeme prarandamas meditacijos metu sugeneruotas dieviškumo srautas. Meditacija bus prasmingesnė, jeigu jūsų gyvenime bus mažiau norų, užgaidų. Kai bagažo mažiau, kelionė patogesnė ir malonesnė. Kai mažiau norų, gyvenimo kelionė lengvesnė ir džiaugsmingesnė.
Meditacijoje yra trys "dėmenys": pirmas – medituojantis asmuo; antras – meditavimo objektas ir trečias – pats meditavimo procesas. Tikroje meditacijoje visi trys turi susilieti į vieną. Medituojantis asmuo turi visiškai susitapatinti su meditavimo objektu ir galiausiai net nesuvokti, kad medituoja. Ramano Maharšio kartą paklausė, kiek laiko kasdien reikėtų medituoti. Šis nusišypsojo ir atsakė, kad medituoti reikia tol, kol pamiršite, kad medituojate.
Šaltinis: http://sssbpt.info/summershowers/ss1979/ss1979.pdf
 |
| Meditacijos medis Prašanti Nilajame. |
