Aš tau paskolinu savo vardą

Ši Babos žinia, kaip ir dauguma kitų, skirta ne tik man vienai. 

Mes visi einame į tą patį tikslą, ir nors kiekvienas keliaujame savaip, 

visi esame bendrame kelyje.

~ Su meile, Kristan ~

2019 spalio 11 d. 

Sai Baba: Ši tavo kelionė į Mudenahalį užbaigia „mokymo kursą”, kurio tikslas – atsirišti nuo Mano fizinės formos. Kurso pradžia buvo kelionė 2018 m. liepą, per Gurupurnimą. Per šį laiką tavo tikėjimas ir atsidavimas taip sustiprėjo, kad tavo tikroji tapatybė, tikroji Tu, negalėjo į tai neatsiliepti, ir jos atsaką tu įvardinai kaip Sai Babos atsaką. Pas save atėjai Tu Pati, bet Sai pavidalu, kurį tau lengviau priimti. Taip, tai tiesa, kad Aš esu dvasia, esanti kiekviename, bet jei būtum maniusi, kad tos žinutės ateina iš Tavęs Pačios, būtum į jas numojusi ranka. Todėl Aš paskolinau savo vardą, kad žinučių autoriumi laikytum tą, kuriuo pasitiki ir myli, kuris tau artimas.

Dauguma žmonių neturi jokio vaizdinio apie savo tikrąją tapatybę, todėl jiems lengviau ją įsivaizduoti kaip Sai, su kuriuo jie turi artimą ryšį, kuriuo pasitiki ir myli. Daugeliui žmonių jų tikrasis „aš” tėra abstrakti, teorinė sąvoka, todėl jį sunku pamilti. Tai viena iš priežasčių, kodėl avataras įgauna žmogaus pavidalą – tam, kad žmonės galėtų jį suprasti, vaizduoti, mylėti. Argi galima pamilti abstrakciją? Vis dėlto galutinis avataro tikslas yra atverti jums jo paties aspektą, esantį jumyse.

2018 m. liepą tavo santykis su mano Sai fizine forma pasiekė etapą, kada buvo tinkamas metas pradėti atsirišimo procesą. Sakau „procesą”, nes tai toli gražu nepanašu į danties išrovimą. Tai palaipsnis perėjimas nuo išorinės formos prie tos pačios formos suradimo viduje, ir galiausiai prie aspekto be formos, esančio visur ir viskame.

Dabartinė kelionė yra baigiamoji šio kurso dalis. Jam pasibaigus tu sugebėsi atsirišti nuo išorinės Mano formos, ko ir meldei daugelį savo gyvenimų, pati tą suprasdama ar ne. Tiesą sakant, nė vienas žmogus, kuris iš ankstesnių gyvenimų nėra atsinešęs troškimo suvokti dieviškumą be formos, negali pasiekti Mano subtiliojo daršano „orbitos”. Tai yra prieš daugelį gyvenimų prasidėjusios kelionės kulminacija – ne tik tau, bet visiems, kurių santykis su dieviškumu yra šiame etape. Būtent dėl šios priežasties nedaug pašauktųjų eiti šiuo keliu. Dvasinis kelias yra tarsi apverstas piltuvėlis. Plačioji dalis atvira  visiems, kylant aukštyn atsisijoja smalsuoliai, lieka tik rimtai nusiteikusieji. Atsijojimo procesas tęsiasi, ir kuo labiau artėji į tiesą apie savo tikrąją tapatybę, kuri yra visa ko pamatas, tuo mažiau lieka bendražygių. Bet tuomet tau jau nereikia kitų satsango, nes tu pats savo satsangas.

Šio ciklo kulminacija yra Šivaratri. Bet tai nereiškia, jog tau reikia čia būti, kad pamatytum, kas išaugo sėklų, pasodintų pernai liepą. Išnaudodama Mano dovanotą galimybę iki Šivaratri tu arba būsi ties riba, arba jau nukirtusi saitus su Mano fizine/išorine forma. Kaip bus iš tikrųjų, priklausys nuo Mano Malonės, o Mano Malonę pelnysi savo pastangomis. Pasinaudok šia galimybe. Tokia galimybė ne tik vienintelė gyvenime – tai vienintelė galimybė per tūkstantį gyvenimų. Viena tavo esybės dalis šią galimybę jau atpažino ir pasirengusi viską palikti, kad tik galėtų su džiaugsmu ją griebti. Šiam tikslui tu dar nesi pasišventusi 100 procentų, o būtent 100 procentų reikia tam, kad įvyktų kvantinis šuolis į kitą lygmenį, kurio tu sieki. Reikia viską atiduoti į Mano rankas, negali vieno ar kito dalyko pasilikti sau. Atiduoti turi viską, tik tada atsidavimas bus pilnutinis, tik tada galėsiu pilnutinai perimti tavo psichologinio ir fiziologinio mechanizmo valdymą. Negali likti nė kruopelytės ego, kuris šiam procesui priešintųsi.

Dabar tu klausi: „KĄ? Iki Šivaratri manyje neliks ego?” Įmanoma, bet nepanašu. Labiau tikėtina, kad iki Šivaratri dvasinės infuzijos procesas pasieks negrįžtamumo tašką, o paskui tik laiko klausimas, kada tavo tikrasis „Aš” per asmenybės konstruktą pradės veikti nekliudant ir nesipriešinant ego. Tai panašu į vaiko gimimą. Yra tam tikras laikas, kai nutraukti nėštumo neįmanoma, sąrėmiai prasidėję ir pasirodžiusi naujagimio galvelė. Kelio atgal nėra. Tik laiko klausimas. Ir viskas, ką reikia daryti, tai viską palikti natūraliam vyksmui.

Žmogus savo dvasiniame kelyje irgi pasiekia tam tikrą tašką, kada gyvenimo svarstyklėse nusveria Dievas, ir ego jau negali susigrąžinti viršenybės. Ego vis dar yra, nes tebevyksta palaipsnis infuzijos procesas, vedantis į susiliejimą su dieviškumu, tačiau yra garantija, kad peržengėte negrįžtamumo tašką. O paskui tik laiko klausimas, kada Dievas į savo rankas pilnutinai perims jūsų gyvenimą, – arba tai, ką vadinote „savo gyvenimu”. „Savo gyvenimo” jausmo nebelieka, nes viską atidavėte Dievui. <...>

Mano meilė sklinda jums visiems, nes Aš atėjau dėl jūsų visų, be išimties.

Baba

Ištrauka iš Kristan Hamel knygos „Aš – Mes – Jis“. 

"I to We to He". Messages by Sri Sathya Sai Baba from His Light Body. As given to Christan Hummel.

Išversta ir paskelbta gavus sutikimą.