Deja, tavo draugas Jėzaus tiesos nesuprato
Klausimas: Svami, mes gyvename čia, Fidžyje, esame indai. Bet Fidžis krikščioniška šalis. Turiu draugą, kuris yra labai geras žmogus ir dvasingas krikščionis. Jis mintinai moka visus Biblijos posmus, todėl man juos dažnai cituoja. Galvojau taip – jei Svamis būtų Putapartyje, aš Jį aplankyčiau ir paklausčiau: „Kodėl Biblijoje parašyta, kad Jėzus sakė, jog Jis yra vienintelis Dievas ir reikia melstis Jam – tik tada būsi išgelbėtas.“ Tai vienintelis dalykas, kuris trukdo mūsų draugystei, nes draugas nori mane „atversti“ į krikščionybę, kad Jėzus galėtų mane ir kitus išgelbėti, kaip jis sako. Svami, ar Tu tikrai taip sakei, kai buvai atėjęs kaip Jėzus?
Svamis (per Madhu): Ką perskaitote ir išgirstate – viską reikia suprasti atsižvelgiant į laiką, vietą ir aplinkybes, kuriomis tai buvo pasakyta, užrašyta ar perduota. Neįvertinus laiko ir konteksto, citatos gali suklaidinti. Tais laikais Jėzus pirmiausia sakė: „Aš esu Dievo pasiuntinys“. Paskui Jis kalbėjo: „Aš esu Dievo sūnus“, ir galiausiai: „Aš ir mano Tėvas esame viena“. Kai Jėzus save laikė tik Dievo pasiuntiniu, Jis niekada nesakė, kad Jis yra vienintelis kelias ir kad Jis vienintelis gali išgelbėti. To nesakė ir jausdamasis Dievo sūnumi – tada Jis kalbėjo apie savo Tėvą danguje, nes manė esąs tik sūnus. Kai Jėzus suvokė, kas Jis Pats yra Dieviškumas, kad Jis ir Jo Tėvas yra viena, tada pasakė, kad Jis yra kelias – tada, kai Jis save tapatino su Dieviškumu, o ne Jėzumi Kristumi.
Aš tau sakau, kad tu esi Dievas, bet jeigu nueisi pas savo draugą ir jam pasakysi: „Žinai ką, Sai Baba sakė, kad aš esu Dievas, todėl garbink mane!“ – ar jis tavim patikės? Tačiau kai iš tikrųjų suvoksi savo Dieviškumą, kai jausi, kad tu ir Dieviškumas yra viena, ir jei tada ištarsi „Aš esu Dievas“, tada tavo draugas tikrai puls tau prie kojų, nes pajus tą dievišką ryšį. Žmonės, kurie cituoja Jėzų, turi suprasti vidinę žodžių reikšmę ir žinoti kontekstą. Tuos žodžius Jėzus pasakė tik tada, kai pajuto, jog Jis ir Jo Tėvas yra viena, tada Jis kalbėjo Dieviškumo vardu. Ir Aš kalbu apie kelionę iš taško „aš“ į tašką „mes“, o paskui į tašką „Jis“. Ką tai reiškia? Taškas „aš“ – tai atskiras egoistiškas asmuo, „mes“ – tai nesavanaudiškas viso pasaulio apglėbimas, o „Jis“ – nematomas Dieviškumas, glūdintis visoje Kūrinijoje. Tie žodžiai teisingi žinant, kad juos ištarė Dieviškumas Jėzaus pavidalu, bet jeigu manysite, kad juos pasakė žmogus, vardu Jėzus Kristus, tuomet juos suvoksite klaidingai.
Kartą guru sėdėjo su šišja (mokiniu). Guru tarė: „Guru Brahma“. Kaip žinote, šventraščiai skelbia: „Guru yra Dievas“. Paskui jis pasakė: „Šišja Brahma“ – tai reiškia, kad šišja irgi yra Dievas. Galiausiai pasakė: „Sarvam Brahma“ – viskas yra Dievas. Pasibaigus pamokai guru pakilo eiti, bet šišja nė neatsistojo, kad jį pagerbtų. Guru paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Šišja atsakė: „Tu sakei, kad guru yra Brahma, šišja yra Brahma – abu jie Brahma, tai kodėl turėčiau tave pagerbti? Mes abu lygūs.“ Tai pavyzdys, kada cituojama nesuprantant esmės. Kai cituojate nesuvokę prasmės, galite tik supainioti. Jei žmonės tikrai suprastų Kristų kaip Dieviškumo apraišką, jie tavęs neįkalbinėtų tapti krikščionimi. Jie leistų tau išpažinti savo tikėjimą, nes žinotų, kad ir Jėzus, ir Krišna, ir Rama – visi jie yra to paties Dieviškumo apraiškos. Kai tiesa iki galo nesuvokiama, ji cituojama neteisingai ir gali suklaidinti. Pasakyk savo draugui, kad jis neteisingai suprato Jėzų. Jėzus atėjo dėl visų. Jis mylėjo visus, ir tuos žodžius pasakė tada, kai Jis suvokė Pats esąs Dieviškumas. Argi Dievas nesakė: „Visi yra viena, Mano brangus sūnau. Būk visiems vienodas“? Žodis „visi“ apima visą visatą, ne tik krikščionis; tai skirta kiekvienam. Kai iš tikrųjų suprasite, kas buvo Jėzus, tada Jo žodžių necituosite klaidingai. Mano didžiausia problema yra ta, kad žmonės Mane cituoja nesuprasdami arba klaidingai suprasdami Mano žodžius. Jie naudoja juos tam, kad laimėtų ginčus ir įrodytų savo tiesą. Tai neteisinga. Turite suprasti giluminę žodžių prasmę, žinoti laiką, vietą ir aplinkybes, kuriomis tai buvo pasakyta – tada nieko nesuklaidinsite.
Pacific Harbour (Fidžis)
Svamis (per Madhu): Ką perskaitote ir išgirstate – viską reikia suprasti atsižvelgiant į laiką, vietą ir aplinkybes, kuriomis tai buvo pasakyta, užrašyta ar perduota. Neįvertinus laiko ir konteksto, citatos gali suklaidinti. Tais laikais Jėzus pirmiausia sakė: „Aš esu Dievo pasiuntinys“. Paskui Jis kalbėjo: „Aš esu Dievo sūnus“, ir galiausiai: „Aš ir mano Tėvas esame viena“. Kai Jėzus save laikė tik Dievo pasiuntiniu, Jis niekada nesakė, kad Jis yra vienintelis kelias ir kad Jis vienintelis gali išgelbėti. To nesakė ir jausdamasis Dievo sūnumi – tada Jis kalbėjo apie savo Tėvą danguje, nes manė esąs tik sūnus. Kai Jėzus suvokė, kas Jis Pats yra Dieviškumas, kad Jis ir Jo Tėvas yra viena, tada pasakė, kad Jis yra kelias – tada, kai Jis save tapatino su Dieviškumu, o ne Jėzumi Kristumi.
Kartą guru sėdėjo su šišja (mokiniu). Guru tarė: „Guru Brahma“. Kaip žinote, šventraščiai skelbia: „Guru yra Dievas“. Paskui jis pasakė: „Šišja Brahma“ – tai reiškia, kad šišja irgi yra Dievas. Galiausiai pasakė: „Sarvam Brahma“ – viskas yra Dievas. Pasibaigus pamokai guru pakilo eiti, bet šišja nė neatsistojo, kad jį pagerbtų. Guru paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Šišja atsakė: „Tu sakei, kad guru yra Brahma, šišja yra Brahma – abu jie Brahma, tai kodėl turėčiau tave pagerbti? Mes abu lygūs.“ Tai pavyzdys, kada cituojama nesuprantant esmės. Kai cituojate nesuvokę prasmės, galite tik supainioti. Jei žmonės tikrai suprastų Kristų kaip Dieviškumo apraišką, jie tavęs neįkalbinėtų tapti krikščionimi. Jie leistų tau išpažinti savo tikėjimą, nes žinotų, kad ir Jėzus, ir Krišna, ir Rama – visi jie yra to paties Dieviškumo apraiškos. Kai tiesa iki galo nesuvokiama, ji cituojama neteisingai ir gali suklaidinti. Pasakyk savo draugui, kad jis neteisingai suprato Jėzų. Jėzus atėjo dėl visų. Jis mylėjo visus, ir tuos žodžius pasakė tada, kai Jis suvokė Pats esąs Dieviškumas. Argi Dievas nesakė: „Visi yra viena, Mano brangus sūnau. Būk visiems vienodas“? Žodis „visi“ apima visą visatą, ne tik krikščionis; tai skirta kiekvienam. Kai iš tikrųjų suprasite, kas buvo Jėzus, tada Jo žodžių necituosite klaidingai. Mano didžiausia problema yra ta, kad žmonės Mane cituoja nesuprasdami arba klaidingai suprasdami Mano žodžius. Jie naudoja juos tam, kad laimėtų ginčus ir įrodytų savo tiesą. Tai neteisinga. Turite suprasti giluminę žodžių prasmę, žinoti laiką, vietą ir aplinkybes, kuriomis tai buvo pasakyta – tada nieko nesuklaidinsite.
Pasakyk jam, kad tu myli Jėzų lygiai taip pat, kaip myli savo Babą, nes tau jie abu yra tokie patys. Anksčiau ar vėliau visos upės pasiekia vandenyną. Vandenynas, į kurį upės grįžta, yra vienas ir tas pats. Skirtingi Avatarai ateina į skirtingus kraštus – kaip ir skirtingos upės teka skirtingomis vietovėmis, kad numalšintų ten gyvenančių žmonių troškulį. Jei visos upės tekėtų tik vienoje vietovėje, tada visas pasaulis gyventų tik tenai. Bet upių yra daug, ir žmonės visur gali prie jų apsigyventi. Bet visos upės galiausiai įsilieja į vandenyną. Didžiausia nelaimė ta, kad net vandenynas, kuris iš tikrųjų yra tik vanduo, buvo padalintas į skirtingus „vandenynus“. Tik pažiūrėkite į žmonijos kvailybę – jie kovoja už teritorines teises į vandenyną. Visa tai yra ne kas kita, o savanaudiškumas.
Kai iš tikrųjų suprasite, kas yra Jėzus, Jo žodžių necituosite klaidingai. Tai neteisinga. Savo draugui su meile paaiškink, kad tu gerbi ir myli Jėzų už visą Jo pasiaukojimą ir už mokymo tiesą, bet, deja, tavo draugas Jėzaus tiesos nesuprato. Jei jis tą tiesą būtų supratęs, jis neturėtų tokio siauro požiūrio. Štai ką jam turi pasakyti.
Pacific Harbour (Fidžis)
2015 m. rugsėjo 27 d.
Šaltinis: Sai Vrinda
Šaltinis: Sai Vrinda
