Ar mama mane myli nesavanaudiškai?
Per satsangą Turkijoje mažas berniukas Svamio paklausė: "Ar mamos meilė - ta meilė, kuria mano mama myli mane, yra nesavanaudiška meilė?"
Svamis: Iš visų meilių pasaulyje motinos meilė yra pati nesavanaudiškiausia – tačiau visiškai nesavanaudiška ji bus tik tada, jeigu mama nieko iš tavęs nesitikės, tik norės tau laimės ir gėrio. Iš visų meilės rūšių mamos meilė iš tiesų yra arčiausiai Dievo meilės, nes ji pati nesavanaudiškiausia iš visų, nes didžiąją laiko dalį mama nori tik laimės savo vaikui ir nieko daugiau. Tačiau ne visos motinos neturi lūkesčių. Kartais jos galvoja: „Mano berniukas užaugs, taps išsilavinusiu žmogumi ir gaus gerą žmoną. Jis ir jo žmona rūpinsis manimi ir prižiūrės mane, kai pasensiu.“ Motinos gali turėti tokių troškimų.
Ar yra kas nors blogo, jei turite tokių lūkesčių? Tiesa tokia: jei, būdama motina, mylėjote savo vaiką nesavanaudiškai, tai galite būti užtikrinta, kad kai pasensite, vaikas jumis rūpinsis. Jums nereikia to reikalauti; to sulauksite savaime. Jei savo vaiką mylėjote visa širdimi, nesitikėdama, kad užaugęs jis jumis rūpinsis, tuomet jam užaugus jūsų meilė bus tokia stipri, kad jis jumis rūpinsis pats – jums nereikės jo prašyti, kad tai darytų. Atlikti motinos pareigą su meile yra gerai, tačiau tiesiog mylėjimas ne iš pareigos padaro ją visiškai nesavanaudiška.
Patarimas visoms čia susirinkusioms motinoms: auginkite savo vaikus taip, lyg jie būtų Dievo dovanos, Dievo nuosavybė, kurią Dievas jums patikėjo. Tarkime, pasiskolinote iš draugo rašiklį. Kad ir koks geras būtų rašiklis, vieną dieną vis tiek turėsite jį grąžinti. Jei prisirišite prie to rašiklio ir norėsite jį pasilikti sau, tai nebus teisinga. Kaip motinos, esate Dievo instrumentai, atvedantys dar vieną sielą į šį pasaulį, kad ji galėtų augti ir suvokti Dievą. Geriausia būtų, jei būtumėte laimingos dėl to, kad Dievas jums suteikė progą atnešti dar vieną sielą į šį pasaulį. Tiesiog džiaukitės dėl to, nesitikėdamos nieko daugiau. Kaip sodininkas, kuris su didžiule meile augina savo sodą, užaugina gėles ir jas atiduoda Dievui, taip ir jūs savo vaiką turite sugrąžinti Dievui.
Jei išsiugdysite tokį požiūrį, Dievas šimtais būdų jumis rūpinsis; galėsite nieko nebijoti. Taip pat ir vaikas manys, kad jo mama yra Paties Dievo įsikūnijimas, kurią Dievas pasirinko jam pagimdyti. Taip jis išsiugdys dėkingumą, galvodamas: „Jei ne mano mamos skausmas ir pastangos, aš nebūčiau pamatęs šio nuostabaus Dievo pasaulio ir nebūčiau patyręs viso šio džiaugsmo ir palaimos.“ Tad būkite dėkingi savo motinai. Už visa tai, ką ji yra padariusi jums jūsų gyvenime, mažiausia, ką galite padaryti, tai išreikšti savo dėkingumą ir pasirūpinti ja ir tėvu, kai jiems prireikia jūsų pagalbos.
Šri Satja Sai Baba (per Madhusudaną Naidu)
Stambulas, Turkija, 2017.04.03
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitąTurkijoje 2017 m. balandžio 2-3 d.
Svamis: Iš visų meilių pasaulyje motinos meilė yra pati nesavanaudiškiausia – tačiau visiškai nesavanaudiška ji bus tik tada, jeigu mama nieko iš tavęs nesitikės, tik norės tau laimės ir gėrio. Iš visų meilės rūšių mamos meilė iš tiesų yra arčiausiai Dievo meilės, nes ji pati nesavanaudiškiausia iš visų, nes didžiąją laiko dalį mama nori tik laimės savo vaikui ir nieko daugiau. Tačiau ne visos motinos neturi lūkesčių. Kartais jos galvoja: „Mano berniukas užaugs, taps išsilavinusiu žmogumi ir gaus gerą žmoną. Jis ir jo žmona rūpinsis manimi ir prižiūrės mane, kai pasensiu.“ Motinos gali turėti tokių troškimų.
Ar yra kas nors blogo, jei turite tokių lūkesčių? Tiesa tokia: jei, būdama motina, mylėjote savo vaiką nesavanaudiškai, tai galite būti užtikrinta, kad kai pasensite, vaikas jumis rūpinsis. Jums nereikia to reikalauti; to sulauksite savaime. Jei savo vaiką mylėjote visa širdimi, nesitikėdama, kad užaugęs jis jumis rūpinsis, tuomet jam užaugus jūsų meilė bus tokia stipri, kad jis jumis rūpinsis pats – jums nereikės jo prašyti, kad tai darytų. Atlikti motinos pareigą su meile yra gerai, tačiau tiesiog mylėjimas ne iš pareigos padaro ją visiškai nesavanaudiška.
Patarimas visoms čia susirinkusioms motinoms: auginkite savo vaikus taip, lyg jie būtų Dievo dovanos, Dievo nuosavybė, kurią Dievas jums patikėjo. Tarkime, pasiskolinote iš draugo rašiklį. Kad ir koks geras būtų rašiklis, vieną dieną vis tiek turėsite jį grąžinti. Jei prisirišite prie to rašiklio ir norėsite jį pasilikti sau, tai nebus teisinga. Kaip motinos, esate Dievo instrumentai, atvedantys dar vieną sielą į šį pasaulį, kad ji galėtų augti ir suvokti Dievą. Geriausia būtų, jei būtumėte laimingos dėl to, kad Dievas jums suteikė progą atnešti dar vieną sielą į šį pasaulį. Tiesiog džiaukitės dėl to, nesitikėdamos nieko daugiau. Kaip sodininkas, kuris su didžiule meile augina savo sodą, užaugina gėles ir jas atiduoda Dievui, taip ir jūs savo vaiką turite sugrąžinti Dievui. Jei išsiugdysite tokį požiūrį, Dievas šimtais būdų jumis rūpinsis; galėsite nieko nebijoti. Taip pat ir vaikas manys, kad jo mama yra Paties Dievo įsikūnijimas, kurią Dievas pasirinko jam pagimdyti. Taip jis išsiugdys dėkingumą, galvodamas: „Jei ne mano mamos skausmas ir pastangos, aš nebūčiau pamatęs šio nuostabaus Dievo pasaulio ir nebūčiau patyręs viso šio džiaugsmo ir palaimos.“ Tad būkite dėkingi savo motinai. Už visa tai, ką ji yra padariusi jums jūsų gyvenime, mažiausia, ką galite padaryti, tai išreikšti savo dėkingumą ir pasirūpinti ja ir tėvu, kai jiems prireikia jūsų pagalbos.
Šri Satja Sai Baba (per Madhusudaną Naidu)
Stambulas, Turkija, 2017.04.03
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitąTurkijoje 2017 m. balandžio 2-3 d.
