Kaip dirbti kartu

Mano misija nėra skirta tik vienam žmogui.
Niekada nebuvo ir niekada nebus taip,
kad tik vienas žmogus pasieks visa tai, ko Aš noriu.
Aš atėjau dėl visų.
Visiems daviau galimybę išsigelbėti.

Turite dvi rankas, dvi kojas, dvi akis ir dvi ausis. Jei šios kūno dalys dirba kartu, jūsų kūnas veikia tinkamai. Pavyzdžiui, jei jūsų skrandis yra alkanas, kas turi įvykti? Jūsų akys turi pamatyti, kur padėtas maistas; jūsų kojos turi nueiti prie maisto; jūsų rankos turi paimti maistą, įsidėti jį į lėkštę ir įdėti jį jums į burną; tada jūsų burna turi nuryti maistą, kad jis patektų į skrandį. Tuomet skrandis maistą suvirškina ir jūsų alkis būna numalšintas. Taip visas kūnas veikia kartu tam, kad užtikrintų, jog alkis būtų numalšintas. Jei rankos nori įdėti maistą jums į burną, tačiau jūsų kojos nenori eiti, arba jei kojos nori eiti, tačiau jūsų rankos nenori įdėti maisto, tuomet argi kūnas gali būti laimingas? Kol nesuprasite, kad visi žmonės – tai Dievo kūno dalys, vienybės nebus.

Individas (vjašti) yra kūrinijos (srišti) dalis. Srišti, savo ruožtu, yra Paramešti, t. y. Dievo, dalis. Matote skirtingus žmones kaip individus, tačiau visi esate to paties kūno dalys. Tam, kad kūnas būtų sveikas ir laimingas, visos jo dalys turi dirbti kartu. Dėl visų gerovės visi dirba kartu. Jei skrandis gauna maisto, tai naudos gauna ranka, koja, ir akys – taigi, naudos gauna visas kūnas. Kad tai įvyktų, visi turi atlikti savo darbo dalį.

Štai taip jūs visi turėtumėte galvoti. Tai padaryti paprasta, jei iš pradžių galvojate apie gėrį kituose žmonėse. Ką jie daro tokio, ko negalite jūs? Kas yra gera juose, ko nėra jumyse? Pirmiausia matykite tai, kas gera. Kai iš tikrųjų galvojate apie tai, kas gera, apie visus gerus dalykus, kuriuos žmogus daro, tuomet visa tai, kas juose nėra labai gera, taps nereikšminga. Galėsite į tai nebekreipti dėmesio. Sakysite: „Kadangi tame žmoguje tiek daug gero, aš galiu lengvai nekreipti dėmesio į tą mažmožį, kuris nėra toks geras, nes visi yra netobuli, netgi aš.“

Kad suprastumėte save ir aplinkinius, naudokitės labai paprasta formule: kai vertinate kitus, iš pradžių galvokite apie tai, kas juose gera, o vėliau – apie tai, kas nėra taip gera. Vertindami save iš pradžių galvokite apie tai, kas nėra taip gerai, o paskui galvokite apie tai, kas yra gerai.

Visų pirma, tai padarys jus kukliu. Antra, tai padės jums atjausti kitus, nes savyje esate linkę matyti tai, kas gera, ir ignoruoti blogį, o kituose matyti jų trūkumus ir nepastebėti to, kas juose gera. Dėl to kyla konfliktai. Verčiau galvokite apie gėrį juose. To jų gerumo šviesoje blogis pasidarys labai nereikšmingas. Kai jūsų ego išsipučia ir imate galvoti, kad esate geresni už kitus, pirmiau išanalizuokite savo pačių trūkumus, tik tada galvokite apie tai, ką darote gero. Iškart pasidarysite nuolankesni. Kai ateis nuolankumas, bus vienybė. Taip derėtų galvoti.

Pirmiausia atsiminkite, kad kiekvienas yra Dievo dalis, Dievo kūno dalis, neatskirtas nuo Dievo. Tiesa, kad kartais rankos gali užgauti akis, ar valgant kartais dantys sukanda liežuvį. Tačiau visa tai yra to paties kūno dalys. Turite tai suprasti. Antra, kai kalbama apie darbą grupėse, yra dalykų, kurių kituose kartais nepriimate. Prieš žmogų atstumdami, pagalvokite apie tai, kas jame yra gero. Tuomet pajusite, kad tame žmoguje tiek daug gero, ir pagalvosite: „Nežinau, ar iš mano pusės būtų teisinga, jei nepasistengčiau, kad taptume artimesni.“ Tas, kuris žengia pirmą žingsnį, priartėja prie Dievo. Argi ne taip? Nuo jūsų priklauso, ar žengsite pirmą žingsnį. Kam laukti kitų? Jei žengsite žingsnį link Dievo, priartėsite prie Jo, o tai jums į gera. Taip reikia galvoti.

Kartą Krišna Durjodhanai pasakė: „Eik, surask vieną gerą žmogų Hastinapuroje.“ O Judhišthirai paliepė: „Surask vieną blogą žmogų visoje šalyje.“ Dienai baigiantis jie abu atėjo pas Krišną nusivylę. Dharmaradža [kitas Judhišthiros vardas] pasakė: „ Visame Hastinapuros mieste negalėjau surasti nė vieno blogo žmogaus, visi atrodė geri, geresni už mane!“ Tuo tarpu Durjodhana grįžęs pasakė: „ Visame mieste nesuradau nė vieno gero žmogaus. Matyt, aš esu vienintelis geras žmogus čia!“

Neturėjo taip nutikti. Jei būtų atsitikę atvirkščiai, tikrai būtų buvusi vienybė, kurią sudarytų atjauta, prisitaikymas ir brolybė – dieviškos savybės, apie kurias jūs visi turėtumėte galvoti.

Mano misija nėra skirta tik vienam žmogui. Niekada nebuvo ir niekada nebus taip, kad tik vienas žmogus pasieks visa tai, ko Aš noriu. Aš atėjau dėl visų. Visiems daviau galimybę išsigelbėti.

Galiausiai, yra Paramešti. Neužlipę į antrąjį aukštą, kaip gi atsidursite trečiajame? Turite praeiti pro antrąjį aukštą: iš pirmo į antrą, tada į trečią. Kaip atskiri individai turite jungtis į grupę ir tik iš grupės galite patekti pas Dievą. Kito būdo nėra. Kad pajudėtumėte iš vjašti į samašti, iš pradžių turite pamatyti tai, kas gera kituose ir kas bloga jumyse, ir tuomet nurimus patylėti.

Pasižiūrėkite į Paties Svamio gyvenimą. Visi mato Jame tik gėrį. Dėl to Jis gali išlaikyti visus aplink Save ir mylėti juos taip vienodai, taip visiškai. Visai nešališkai! Pirmiausia Jis mato tai, kas kiekviename yra gera, ir taip juos pritraukia artyn. Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų tobulas. Jei tampate tobulu, tampate Dievu; nėra nieko kito. Jei esate vis dar žmogus, tai dėl to, kad kažkas jumyse dar nėra tobula. Tačiau Dievas priima jus visus. Tapkite tokiais. Iš pradžių priimkite kitus, tuomet galėsite ko nors iš jų tikėtis. Jei iš pradžių tikėsitės ir sakysite, kad jie turėtų daryti tą ar aną tam, kad galėtumėte juos priimti – tai neveiks. Turi būti atvirkščiai. Kai kalba eina apie jus, būkite labai griežti. Kai kalbama apie kitus, būkite šiek tiek atlaidesni, šiek tiek lengviau juos priimkite.

Žinoma, gali būti atvejų, kai koks nors žmogus kelia ypatingai daug rūpesčių, negali suvokti esmės ar suprasti, kas vyksta. Būdami pilni ego, jie gali jums trukdyti, neleisdami atlikti jūsų darbų, ir nieko nedaryti patys. Kaip turėtumėte elgtis tokiais atvejais? Turite ir toliau juos mylėti savo širdyje, ir toliau daryti darbą nelaukdami, kad jie padėtų. Pirmai progai pasitaikius turite rasti būdą, kaip su jais pasišnekėti, ir kalbėti su jais taip, kad jie suprastų. Tai gali nepavykti iš pirmo karto, kaip ir akmuo nuo vieno smūgio gali nesuskilti. Gali prireikti dviejų, trijų ar keturių kartų. Net ir akmuo ištirps, jei vanduo ant jo liesis be perstojo. Taip ir meilė – jei jos į širdį bus liejama daug, tai galiausiai ji tą širdį ištirpdys. Aš visuomet sakau, kad giliai širdyje visi yra dieviški, tai reiškia, kad visuose yra gėris. Labai palengvėja suvokus, kad gerumo yra kiekviename žmoguje – tai gerumo sėkla. Labiau ja pasirūpinus, ji išdygs.

Iš Satjos Sai Babos kalbos (per Madhusudaną Naidu) Stambule
2017 m. balandžio 2 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Turkijoje 2017 m. balandžio 2-3 d.
Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :