Gyvenkite jausdami, kad viskas priklauso Dievui
Kur yra „aš“, ten negali būti „Sai“ (žodžių žaismas angl.: Where there is ‘I’, there cannot be ‘Sai’). Kur yra savanaudiškumas, ten nėra vietos nesavanaudiškam Dievui. Ką Aš darau? Aš pašalinu kiekvieną savanaudiškumo lygmenį ir padarau jus nesavanaudį. Ar jūs turite atsisakyti savo darbų, savo šeimų, savo turto ir nuosavybės, kad taptumėte Dievu? Ne, jūs turite atsisakyti prisirišimo prie visų tų dalykų ir jų savinimosi. Galvokite, kad viskas priklauso Dievui, o jūs esate tik prižiūrėtojai.
Tai tarsi automobilis, kuris priklauso jūsų šeimininkui ir kurio vairuotojas jūs esate. Ar galite vairuoti automobilį taip, kaip norite? Ar galite juo važiuoti kur panorėję be šeimininko leidimo? Tai nebus teisinga. Automobilis jums nepriklauso, jūs esate tik vairuotojas, jūs galite važiuoti tik ten, kur nori šeimininkas. Taip pat ir kūną, protą ir viską, kas susiję su kūnu ir protu, laikykite priklausančiais Dievui. Turite paprašyti Dievo, kad leistų jums naudotis savo kūnu ir protu, kaip kad vairuotojas prašo šeimininko leidimo vairuoti automobilį.
Žmonės Manęs prašo leisti pradėti sevos projektą ar žmogiškųjų vertybių ugdymo programą, bet naudoti savo kūną ir protą kasdienėje veikloje jie Mano leidimo neprašo. Jiems atrodo, kad kūnas yra jų, protas yra jų, vardas yra jų, turtas yra jų. Jie nemano, kad tai priklauso Dievui, taigi nusprendžia elgtis kaip panorėję – ir būtent todėl jiems nesiseka ir jie pasiduoda blogiems įpročiams.
Ar gali profesionalus vairuotojas prisirišti prie šeimininko automobilio? Daugiausia, ką jis gali, tai prižiūrėti automobilį šiandien, o jau rytoj jam gali tekti persėsti į kitą automobilį. Tačiau jei vairuotojas ims manyti, kad tai jis yra automobilio savininkas, ir prie jo prisiriš, tada bus negerai. Valtis gali būti vandenyje, bet negalima leisti, kad vanduo patektų į valtį. Taip ir jūs galite būti pasaulyje, bet neturite pasaulio įsileisti į savo vidų. Gyvenkite šiame pasaulyje jausdami, kad viskas priklauso Dievui; jūsų kūnas, jūsų protas, jūsų pojūčiai – jūsų viskas – iš tiesų priklauso Dievui. Prieš visa tai naudodami, viduje prašykite Jo leidimo:
„Viešpatie, aš noriu ten eiti. Ar tai tinkama? Ar tai gera vieta eiti? Ar Tu leidi?“
„Viešpatie, aš noriu tai suvalgyti. Ar tinkama tai valgyti? Ar Tau tai patiks? Ar Tu leidi?“
„Viešpatie, aš einu susitikti su tam tikru žmogumi. Ar gerai su tuo žmogumi susitikti? Ar Tu leidi?“
Vos kyla kokia mintis ar idėja, prieš ką nors sakydami ar darydami klauskite Dievo, ar tai tinkama, ar ne – ir darykite, kaip Dievas sako. Tą akimirką, kai paklusite Dievo balsui ir gausite Dievo leidimą, iškart pasieksite ramybę. Nebus jokios painiavos, jokios baimės, jokio nerimo, jokios kaltės – iškart pajusite ramybę, ramybę, ramybę, ramybę, kuri truks amžinai. Tą akimirką, kai darysite viską „patys“, be Dievo leidimo, tebus dalys, dalys, dalys – jokios ramybės (žodžių žaismas angl.: peace – ramybė, pieces – dalys)! Prieš imdamiesi ką nors daryti pagalvokite, paklauskite Dievo ir tada darykite, o pabaigę paaukokite Dievui.
– Satja Sai Baba (per Madhusudaną Naidu)
Tai tarsi automobilis, kuris priklauso jūsų šeimininkui ir kurio vairuotojas jūs esate. Ar galite vairuoti automobilį taip, kaip norite? Ar galite juo važiuoti kur panorėję be šeimininko leidimo? Tai nebus teisinga. Automobilis jums nepriklauso, jūs esate tik vairuotojas, jūs galite važiuoti tik ten, kur nori šeimininkas. Taip pat ir kūną, protą ir viską, kas susiję su kūnu ir protu, laikykite priklausančiais Dievui. Turite paprašyti Dievo, kad leistų jums naudotis savo kūnu ir protu, kaip kad vairuotojas prašo šeimininko leidimo vairuoti automobilį.
Žmonės Manęs prašo leisti pradėti sevos projektą ar žmogiškųjų vertybių ugdymo programą, bet naudoti savo kūną ir protą kasdienėje veikloje jie Mano leidimo neprašo. Jiems atrodo, kad kūnas yra jų, protas yra jų, vardas yra jų, turtas yra jų. Jie nemano, kad tai priklauso Dievui, taigi nusprendžia elgtis kaip panorėję – ir būtent todėl jiems nesiseka ir jie pasiduoda blogiems įpročiams.
Ar gali profesionalus vairuotojas prisirišti prie šeimininko automobilio? Daugiausia, ką jis gali, tai prižiūrėti automobilį šiandien, o jau rytoj jam gali tekti persėsti į kitą automobilį. Tačiau jei vairuotojas ims manyti, kad tai jis yra automobilio savininkas, ir prie jo prisiriš, tada bus negerai. Valtis gali būti vandenyje, bet negalima leisti, kad vanduo patektų į valtį. Taip ir jūs galite būti pasaulyje, bet neturite pasaulio įsileisti į savo vidų. Gyvenkite šiame pasaulyje jausdami, kad viskas priklauso Dievui; jūsų kūnas, jūsų protas, jūsų pojūčiai – jūsų viskas – iš tiesų priklauso Dievui. Prieš visa tai naudodami, viduje prašykite Jo leidimo:„Viešpatie, aš noriu ten eiti. Ar tai tinkama? Ar tai gera vieta eiti? Ar Tu leidi?“
„Viešpatie, aš noriu tai suvalgyti. Ar tinkama tai valgyti? Ar Tau tai patiks? Ar Tu leidi?“
„Viešpatie, aš einu susitikti su tam tikru žmogumi. Ar gerai su tuo žmogumi susitikti? Ar Tu leidi?“
Vos kyla kokia mintis ar idėja, prieš ką nors sakydami ar darydami klauskite Dievo, ar tai tinkama, ar ne – ir darykite, kaip Dievas sako. Tą akimirką, kai paklusite Dievo balsui ir gausite Dievo leidimą, iškart pasieksite ramybę. Nebus jokios painiavos, jokios baimės, jokio nerimo, jokios kaltės – iškart pajusite ramybę, ramybę, ramybę, ramybę, kuri truks amžinai. Tą akimirką, kai darysite viską „patys“, be Dievo leidimo, tebus dalys, dalys, dalys – jokios ramybės (žodžių žaismas angl.: peace – ramybė, pieces – dalys)! Prieš imdamiesi ką nors daryti pagalvokite, paklauskite Dievo ir tada darykite, o pabaigę paaukokite Dievui.
– Satja Sai Baba (per Madhusudaną Naidu)
Rio de Žaneiras, Brazilija
2016 m. spalio 21 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Brazilijoje 2016 m. spalio 20-22 d.
2016 m. spalio 21 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Brazilijoje 2016 m. spalio 20-22 d.
