Visų pirma – būti

Kai šį rytą Svamis atėjo prie scenos, ant altoriaus Jis pamatė dvi žvakes. Žvakių darbas nėra tiesiog stovėti ant altoriaus; jų darbas – sudegti, kad kiti gautų jų skleidžiamą šviesą. Žvakės vertingos tik tada, kai jos gali degti ir suteikti šviesos kitiems, tokiu būdu padarydamos jų gyvenimus šviesesnius.

Toks yra gyvenimas žmogaus, kuris gyvena tam, kad tarnautų kitiems. Žmogus gali save transformuoti tik aukodamasis iš meilės. Tam, kad save transformuotumėte, ir tokiu būdu transformuotumėte kitus, pirma ir svarbiausia pareiga turi būti noras aukotis, kilęs iš meilės kitiems. Tūkstantis žodžių gali to ir nepaaiškinti, bet užtenka atlikti vieną tokį veiksmą, ir pasidarys aišku.

Tinkama eiga yra tokia: visų pirma būti – būti tokiu, kokie norite, kad būtų kiti; tuomet elgtis pagal savo prigimtį. Po to stebėti, kas vyksta aplink jus; ir tik tuomet sakyti kitiems, kaip derėtų elgtis, parodant jiems pavyzdį. Pirmiausia būkite geri; tuomet darykite gera; ir tik tada, kai matysite, kad kažkas yra negerai, turėsite teisę sakyti kitiems. Tas, kuris praktikuoja, turi didžiulę galią. Be praktikos jo žodžiai skambės tuščiai. Taigi, praktikuodami įgaukite šią galią transformuoti.

Iš Svamio kalbos (per Madhusudaną Naidu) Guru Vikas konferencijoje
Japonija, 2016.03.20
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Japonijoje 2016 m.kovo mėn.