Kas atsitinka, kai pasiekiamas išsilaisvinimas?
Sekėjas: Mano klausimas paprastas. Kas atsitinka, kai pasiekiamas išsilaisvinimas?
Svamis: Tai geriausia patirtis, kurią sunku apibūdinti. Galiu pasakyti tiek: kad ir ką būtumėte padarę pasaulyje, kas buvo suteikę jums patį didžiausią džiaugsmą, kurio negalite net dabar pamiršti, tokį, kad net menkiausias tos akimirkos prisiminimas jus vėl pripildo tuo pačiu džiaugsmu, – išsilaisvinimo palaima yra tūkstančius ir tūkstančius ir tūkstančius kartų didesnė nei tai. Kaip negalite mažam vaikui parodyti akmenėlio ir pasakyti, kad kalnas yra tūkstančius ir tūkstančius ir tūkstančius kartų didesnis už tą akmenį, taip ir tam, kuris nėra patyręs išsilaisvinimo palaimos, labai sunku ją palyginti su pasaulietiniu džiaugsmu ir sakyti, kad ji yra tūkstančius ir tūkstančius kartų didesnė. Tik tada, jei mažas berniukas bent iš tolo buvo matęs kalną, jis galės įsivaizduoti jo dydį; jo dar neišvystytam protui būtų neįmanoma įsivaizduoti kalno, palyginimui naudojant tik akmenį.
Taip pat ir išsilaisvinimo džiaugsmą labai sunku įsivaizduoti tiems, kurie jo niekada nebuvo patyrę. Kai sutinkate didžius mokytojus, kurie yra ragavę palaimos, tai tarsi žiūrite į kalną iš tolo; tada suvokiate, kad juose yra kažkas didingesnio, dėl ko jie būna tokie laimingi ir ramūs. Kaip vaikas, kuris dabar užsimano užlipti į kalną ir išmatuoti jo aukštį, taip ir paprastas mirtingasis ima siekti nemirtingumo. Tai beribis palaimos vandenynas – labai sunku tai įsivaizduoti naudojantis vandens stikline, bet kai tai patiriate, jūs tai žinote.
Visi, kurie buvo tai patyrę, gali apibūdinti tik kaip „ne tai“, „ne, ne tai“, „net ir ne tai“. Niekas negali to tiksliai apibūdinti. Vaikas niekada nesupras, kas yra saldumas, kol jo neparagaus. Galite sakyti, kad jis ne kartus, ne sūrus, ne aštrus, bet tik suvalgęs nors mažytį cukraus kristaliuką vaikas sužinos, kas yra saldumas.
Taigi, jei esate nesavanaudis ir gebate mylėti kitus be jokių lūkesčių, tai galėsite pajusti tos dieviškos palaimos blykstelėjimą – ir kai tik jos paragausite, norėsite patirti tai vėl ir vėl – būtent tai Aš bandau jums pasakyti.
Vos tik paragausite išsilaisvinimo palaimos saldumo, visi žemiški džiaugsmai jums atrodys beskoniai, ir patyrę tą dieviškąją palaimą jūs niekada nebesitenkinsite jausminiais malonumais. Tuo pačiu kūnu irgi galite pasiekti tą palaimą. Stiklinė gali būti pripilta nektaro, ji gali būti pripilta ir srutų – tai ne stiklinės kaltė. Taip ir tame pačiame kūne tyros meilės pilna širdimi galite patirti tą palaimą. Bet kai protas pilnas savanaudiškumo, tai veltui eikvojate kūną įsitraukdami į jausminius malonumus, kurie nesulyginami su dieviška palaima. Kad tai suprastumėte, turite tai patirti.
Satja Sai Baba (per Madhu)
Roma, Italija, 2016 m. balandžio 20 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Italijoje 2016 m. balandžio mėn.
Svamis: Tai geriausia patirtis, kurią sunku apibūdinti. Galiu pasakyti tiek: kad ir ką būtumėte padarę pasaulyje, kas buvo suteikę jums patį didžiausią džiaugsmą, kurio negalite net dabar pamiršti, tokį, kad net menkiausias tos akimirkos prisiminimas jus vėl pripildo tuo pačiu džiaugsmu, – išsilaisvinimo palaima yra tūkstančius ir tūkstančius ir tūkstančius kartų didesnė nei tai. Kaip negalite mažam vaikui parodyti akmenėlio ir pasakyti, kad kalnas yra tūkstančius ir tūkstančius ir tūkstančius kartų didesnis už tą akmenį, taip ir tam, kuris nėra patyręs išsilaisvinimo palaimos, labai sunku ją palyginti su pasaulietiniu džiaugsmu ir sakyti, kad ji yra tūkstančius ir tūkstančius kartų didesnė. Tik tada, jei mažas berniukas bent iš tolo buvo matęs kalną, jis galės įsivaizduoti jo dydį; jo dar neišvystytam protui būtų neįmanoma įsivaizduoti kalno, palyginimui naudojant tik akmenį.
Taip pat ir išsilaisvinimo džiaugsmą labai sunku įsivaizduoti tiems, kurie jo niekada nebuvo patyrę. Kai sutinkate didžius mokytojus, kurie yra ragavę palaimos, tai tarsi žiūrite į kalną iš tolo; tada suvokiate, kad juose yra kažkas didingesnio, dėl ko jie būna tokie laimingi ir ramūs. Kaip vaikas, kuris dabar užsimano užlipti į kalną ir išmatuoti jo aukštį, taip ir paprastas mirtingasis ima siekti nemirtingumo. Tai beribis palaimos vandenynas – labai sunku tai įsivaizduoti naudojantis vandens stikline, bet kai tai patiriate, jūs tai žinote.Visi, kurie buvo tai patyrę, gali apibūdinti tik kaip „ne tai“, „ne, ne tai“, „net ir ne tai“. Niekas negali to tiksliai apibūdinti. Vaikas niekada nesupras, kas yra saldumas, kol jo neparagaus. Galite sakyti, kad jis ne kartus, ne sūrus, ne aštrus, bet tik suvalgęs nors mažytį cukraus kristaliuką vaikas sužinos, kas yra saldumas.
Taigi, jei esate nesavanaudis ir gebate mylėti kitus be jokių lūkesčių, tai galėsite pajusti tos dieviškos palaimos blykstelėjimą – ir kai tik jos paragausite, norėsite patirti tai vėl ir vėl – būtent tai Aš bandau jums pasakyti.
Vos tik paragausite išsilaisvinimo palaimos saldumo, visi žemiški džiaugsmai jums atrodys beskoniai, ir patyrę tą dieviškąją palaimą jūs niekada nebesitenkinsite jausminiais malonumais. Tuo pačiu kūnu irgi galite pasiekti tą palaimą. Stiklinė gali būti pripilta nektaro, ji gali būti pripilta ir srutų – tai ne stiklinės kaltė. Taip ir tame pačiame kūne tyros meilės pilna širdimi galite patirti tą palaimą. Bet kai protas pilnas savanaudiškumo, tai veltui eikvojate kūną įsitraukdami į jausminius malonumus, kurie nesulyginami su dieviška palaima. Kad tai suprastumėte, turite tai patirti.
Satja Sai Baba (per Madhu)
Roma, Italija, 2016 m. balandžio 20 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Italijoje 2016 m. balandžio mėn.
