Turite klausti, ar Dievui tai patiks
Šis gyvenimas yra nepaprastai vertingas. Iš visų 84 lakhų (8,4 milijonų) gyvūnų rūšių gimimas žmogumi yra pats rečiausias ir vertingiausias. Net dievai ir pusdieviai trokšta gimti žmonėmis, nes vien turėdami kūną jie gali darbuotis, kad išsilaisvintų ir susilietų su Viešpačiu.
Gavęs šį vertingą žmogaus kūną, gavęs paties Dievo dovanotus gebėjimus, žmogus turi juos teisingai naudoti – būtų tikra nesėkmė tuščiai iššvaistyti šį brangų žmogaus gyvenimą.
Tačiau tai nieko naujo. Aš visada sakydavau, kad žmogaus gyvenimas turi galimybę tapti dievišku arba nusiristi į kitą pusę – iki gyvuliško. Tai priklauso nuo jūsų: ar jūs norite eiti Dievo link, ar slystate atgal į savo gyvulišką prigimtį. Turite įvertinti kiekvieną mintį, kiekvieną žodį, kiekvieną darbą ir gebėti atsirinkti. Turite klausti, ar tai yra būtent tai, ką verta aukoti Dievui, ir ar Dievui tai patiks, ar ne – štai teisingas požiūris į viską gyvenime. Tai turėtų būti paprasta, kaip kad „Ar turėčiau uždegti žvakę dabar, ar vėliau? Ar šiandien turėčiau virti tą, ar ką nors kita? Ar apsirengti šiuos drabužius, ar kitus? Ar turėčiau su tuo žmogumi susitikti, ar jo vengti? Ar turėčiau eiti į tam tikrą vietą, ar ne? Ar tą darbą turėčiau daryti dabar, ar vėliau?“
Jei kiekviename gyvenimo aspekte išmoksite atsirinkti, tai galiausiai suvoksite, kad turite daryti tai, kas patiktų Dievui, ir liautis darę tai, kas Jam nepatiktų. Viveka – gebėjimas atskirti gera nuo bloga, tikra nuo netikra, tai, kas dieviška, o kas ne, – tai vienas įrankis; kitas įrankis – atsirišimas, arba vairagja. Nepakanka vien žinoti, kas yra teisinga, o kas ne; turite atmesti tai, kas neteisinga, ir sekti tuo, kas teisinga. Viveka ir vairagja yra tarsi du valties irklai, su kuriais galite persiirti per šitą bhavasagarą – gyvenimo vandenyną – ir pasiekti krantą.
Iš Sai Babos kalbos (per Madhu)
Singapūras, 2016 m. kovo 23 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo mėn.
Gavęs šį vertingą žmogaus kūną, gavęs paties Dievo dovanotus gebėjimus, žmogus turi juos teisingai naudoti – būtų tikra nesėkmė tuščiai iššvaistyti šį brangų žmogaus gyvenimą.
Tačiau tai nieko naujo. Aš visada sakydavau, kad žmogaus gyvenimas turi galimybę tapti dievišku arba nusiristi į kitą pusę – iki gyvuliško. Tai priklauso nuo jūsų: ar jūs norite eiti Dievo link, ar slystate atgal į savo gyvulišką prigimtį. Turite įvertinti kiekvieną mintį, kiekvieną žodį, kiekvieną darbą ir gebėti atsirinkti. Turite klausti, ar tai yra būtent tai, ką verta aukoti Dievui, ir ar Dievui tai patiks, ar ne – štai teisingas požiūris į viską gyvenime. Tai turėtų būti paprasta, kaip kad „Ar turėčiau uždegti žvakę dabar, ar vėliau? Ar šiandien turėčiau virti tą, ar ką nors kita? Ar apsirengti šiuos drabužius, ar kitus? Ar turėčiau su tuo žmogumi susitikti, ar jo vengti? Ar turėčiau eiti į tam tikrą vietą, ar ne? Ar tą darbą turėčiau daryti dabar, ar vėliau?“Jei kiekviename gyvenimo aspekte išmoksite atsirinkti, tai galiausiai suvoksite, kad turite daryti tai, kas patiktų Dievui, ir liautis darę tai, kas Jam nepatiktų. Viveka – gebėjimas atskirti gera nuo bloga, tikra nuo netikra, tai, kas dieviška, o kas ne, – tai vienas įrankis; kitas įrankis – atsirišimas, arba vairagja. Nepakanka vien žinoti, kas yra teisinga, o kas ne; turite atmesti tai, kas neteisinga, ir sekti tuo, kas teisinga. Viveka ir vairagja yra tarsi du valties irklai, su kuriais galite persiirti per šitą bhavasagarą – gyvenimo vandenyną – ir pasiekti krantą.
Iš Sai Babos kalbos (per Madhu)
Singapūras, 2016 m. kovo 23 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo mėn.
