Noriai pasitikite visus likimo smūgius, nesėkmes ir nelaimes
Patarlė sako: kai ant numirėlio žiba brangakmeniai, daugelis su juo giminiuojasi. Bet kai brangenybių nėra, nė vienas neateina apverkti. Kai savo banko sąskaitoje kaupiate vis daugiau ir daugiau pinigų, pagalvokite, ar šitaip nekaupiate ir daugiau rūpesčių sau bei savo vaikams, nes tada ne taip paprasta gyventi dorai ir garbingai. Kai įvairiausiais būdais siekiate šlovės, prisiminkite, kas ir už ką šiandien labiausiai gerbiami? Argi nematote, kad gerbiami tik tie, kurie atsižadėjo pasaulietinio gyvenimo, atsiskyrė ir užuot rinkęsi lengvesnį pasaulio pažinimo kelią siekė sunkesnio kelio, Dievo pažinimo.
Noriai pasitikite visus likimo smūgius, visas nesėkmes ir nelaimes. Kaip auksas pasitinka tiglį, kaltą ir priekalą - tam, kad virstų papuošalu. Kaip cukranendrė pasitinka pjautuvą, smulkintuvą, virimo katilą, garintuvą, purkštuvą, džiovintuvą - tam, kad išliktų jos saldumas ir cukraus pavidalu būtų visų naudojamas. Kai Pandavus užgriūdavo sunkumai, jie niekuomet nesiskundė: jie tik džiaugėsi, nes dėl sunkumų jie dažniau mąstydavo apie Krišną.
Prieš pat mirtį, gulėdamas strėlių patale, Bhyšma plūdo ašaromis. Ardžuna paklausė, ko jis verkia. "Verkiu, nes galvoju apie viskas nelaimes, kurias teko patirti Pandavams, - atsakė Bhyšma. - Viskas vyko tam, kad Kalijuga turėtų pamoką: jeigu nori visada būti laimingas ir ramus, niekad nesiek valdžios, posto ar turto, bet kuo nuolankiausiai viską patikėk Dievo Valiai."
Viešpats atskuba pas sekėją daug greičiau, nei sekėjas pas Jį. Jei žengsite vieną žingsnį link Viešpaties, Jis žengs šimtą žingsnių link jūsų! Jums Jis bus daugiau nei motina, daugiau nei tėvas. Jis globos jus būdamas jumyse - taip, kaip globojo ir saugojo daugelį šventųjų, besąlygiškai Juo tikėjusių.
Prašanti Nilajamas. 1963 m. rugsėjo 8 d.
Šaltinis: Sathya Sai speaks. Vol. 3.
Noriai pasitikite visus likimo smūgius, visas nesėkmes ir nelaimes. Kaip auksas pasitinka tiglį, kaltą ir priekalą - tam, kad virstų papuošalu. Kaip cukranendrė pasitinka pjautuvą, smulkintuvą, virimo katilą, garintuvą, purkštuvą, džiovintuvą - tam, kad išliktų jos saldumas ir cukraus pavidalu būtų visų naudojamas. Kai Pandavus užgriūdavo sunkumai, jie niekuomet nesiskundė: jie tik džiaugėsi, nes dėl sunkumų jie dažniau mąstydavo apie Krišną.
Prieš pat mirtį, gulėdamas strėlių patale, Bhyšma plūdo ašaromis. Ardžuna paklausė, ko jis verkia. "Verkiu, nes galvoju apie viskas nelaimes, kurias teko patirti Pandavams, - atsakė Bhyšma. - Viskas vyko tam, kad Kalijuga turėtų pamoką: jeigu nori visada būti laimingas ir ramus, niekad nesiek valdžios, posto ar turto, bet kuo nuolankiausiai viską patikėk Dievo Valiai."
Viešpats atskuba pas sekėją daug greičiau, nei sekėjas pas Jį. Jei žengsite vieną žingsnį link Viešpaties, Jis žengs šimtą žingsnių link jūsų! Jums Jis bus daugiau nei motina, daugiau nei tėvas. Jis globos jus būdamas jumyse - taip, kaip globojo ir saugojo daugelį šventųjų, besąlygiškai Juo tikėjusių.
Prašanti Nilajamas. 1963 m. rugsėjo 8 d.
Šaltinis: Sathya Sai speaks. Vol. 3.
