Kiek dar Avatarų turės ateiti, kad prisiimtų jūsų veiksmų pasekmes?
Klausimas: 2011-ais metais, kai Japonijoje įvyko Fukušimos atominės elektrinės avarija, man teko laimė intuityviai gauti žinią, kad tuo metu, kai Tu palikai Savo fizinį kūną, Tu prisiėmei Sau ir atominės katastrofos padarinius. Vėliau sužinojau, kad Tu pasirodei vienam žmogui ir pranešei, jog turėjai palikti kūną, kad užkirstum kelią Fukušimos katastrofai. Norėčiau išgirsti Tavo komentarą apie tai.
Svamis: Yra buvę tiek daug katastrofų, ir Aš net neskaičiuoju, kiek jų pasekmių prisiėmiau Sau. Ne Mano būdui prisiminti, kokiai daugybei ir kokia daugybe būdų Aš padėjau. Meilė tiesiog duoda ir atleidžia. Ji neskaičiuoja, kiek kam yra padariusi. Tvirtai žinokite, kad kiekvienas žmogus, kuris buvo išgelbėtas, buvo išgelbėtas tik Dievo malonės dėka. Aš neskaičiavau, kiek kartų pasaulis būtų perskilęs dėl žmonių savanaudiškų poelgių ir dėl to turėjusių kilti pasekmių – ar tai būtų Japonijoje, ar Amerikoje, ar Indijoje, ar Malaizijoje. To Aš neskaičiuoju – tai ne Mano prigimtis. Aš tik žinau, kaip duoti.
Svamis turėjo kūną palikti anksčiau, nes Jis turėjo prisiimti Sau daugybę tokių nelaimių, kurios kitaip būtų privertusios pasaulį patirti labai, labai sunkius laikus.
Kad ir ką darote, gamta yra jūsų minčių, žodžių ir poelgių atoveiksmis, atspindys ir atgarsis.
Todėl gamta tikrai būtų sureagavusi į tai, ką padarėte. Šios visatos dėsnis yra karma; kiekvienas veiksmas turi turėti atoveiksmį – ir kažkas turi prisiimti tą atoveiksmį.
Jei kas nors neužmokėjo už maistą, tai reiškia, kad kažkas kitas turėjo sumokėti – niekas negauna maisto už dyką.
Visų jūsų karmų padariniai turi būti patirti. Vienintelės karmos, kurių padarinių neturite patirti, – tai nesavanaudiškos karmos, nes nesavanaudiški veiksmai nesukuria padarinių; vieninteliai padariniai – tai palaima ir meilė.
Kiekvienas savanaudiškas veiksmas turi žalingą atoveiksmį. Jei apsidžiaugsite sužinoję, kad Aš prisiėmiau šias nelaimes, – tebūnie. Bet tiesa ta, kad žmonijos sąžinė turėtų sudrebėti pamačius, kaip dažnai jūs permetate savo poelgių pasekmes kitiems, kad kentėtų jie. Kada tapsite nesavanaudžiais ir pasirūpinsite, kad visi galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje?
Kiek dar Avatarų turės ateiti tam, kad prisiimtų jūsų veiksmų pasekmes? Prisimenate Svamį tik tada, kai užklumpa sunkumai – bet jei prisimintumėte Dievą kiekvieną akimirką, tuomet niekuomet nepatirtumėte jokių sunkumų. Niekuomet netektų kentėti jokių neigiamų pasekmių, nes niekuomet nepadarytumėte jokio negatyvaus veiksmo. Viskas būtų pozityvu ir palaiminga.
Satja Sai Baba (per Madhu)
Malaizija, 2015.09.30
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Malaizijoje 2015 m. rugsėjo – spalio mėn.
Svamis: Yra buvę tiek daug katastrofų, ir Aš net neskaičiuoju, kiek jų pasekmių prisiėmiau Sau. Ne Mano būdui prisiminti, kokiai daugybei ir kokia daugybe būdų Aš padėjau. Meilė tiesiog duoda ir atleidžia. Ji neskaičiuoja, kiek kam yra padariusi. Tvirtai žinokite, kad kiekvienas žmogus, kuris buvo išgelbėtas, buvo išgelbėtas tik Dievo malonės dėka. Aš neskaičiavau, kiek kartų pasaulis būtų perskilęs dėl žmonių savanaudiškų poelgių ir dėl to turėjusių kilti pasekmių – ar tai būtų Japonijoje, ar Amerikoje, ar Indijoje, ar Malaizijoje. To Aš neskaičiuoju – tai ne Mano prigimtis. Aš tik žinau, kaip duoti.
Svamis turėjo kūną palikti anksčiau, nes Jis turėjo prisiimti Sau daugybę tokių nelaimių, kurios kitaip būtų privertusios pasaulį patirti labai, labai sunkius laikus.
Kad ir ką darote, gamta yra jūsų minčių, žodžių ir poelgių atoveiksmis, atspindys ir atgarsis. Todėl gamta tikrai būtų sureagavusi į tai, ką padarėte. Šios visatos dėsnis yra karma; kiekvienas veiksmas turi turėti atoveiksmį – ir kažkas turi prisiimti tą atoveiksmį.
Jei kas nors neužmokėjo už maistą, tai reiškia, kad kažkas kitas turėjo sumokėti – niekas negauna maisto už dyką.
Visų jūsų karmų padariniai turi būti patirti. Vienintelės karmos, kurių padarinių neturite patirti, – tai nesavanaudiškos karmos, nes nesavanaudiški veiksmai nesukuria padarinių; vieninteliai padariniai – tai palaima ir meilė.
Kiekvienas savanaudiškas veiksmas turi žalingą atoveiksmį. Jei apsidžiaugsite sužinoję, kad Aš prisiėmiau šias nelaimes, – tebūnie. Bet tiesa ta, kad žmonijos sąžinė turėtų sudrebėti pamačius, kaip dažnai jūs permetate savo poelgių pasekmes kitiems, kad kentėtų jie. Kada tapsite nesavanaudžiais ir pasirūpinsite, kad visi galėtų gyventi taikoje ir harmonijoje?
Kiek dar Avatarų turės ateiti tam, kad prisiimtų jūsų veiksmų pasekmes? Prisimenate Svamį tik tada, kai užklumpa sunkumai – bet jei prisimintumėte Dievą kiekvieną akimirką, tuomet niekuomet nepatirtumėte jokių sunkumų. Niekuomet netektų kentėti jokių neigiamų pasekmių, nes niekuomet nepadarytumėte jokio negatyvaus veiksmo. Viskas būtų pozityvu ir palaiminga.
Satja Sai Baba (per Madhu)
Malaizija, 2015.09.30
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Malaizijoje 2015 m. rugsėjo – spalio mėn.
