Jei nenueisi pas raupsuotuosius ir jų neišgydysi, tai kaip jie išsigelbės?
Klausimas: Atsiprašau už šį klausimą. Taigretas, regis, visam pasauliui skelbia, jog tai Tu jam nurodei Las Vege pastatyti kazino, ir kai kuriuos iš mūsų tai trikdo. Svami, ar galėtumei pasakyti, kaip yra iš tikrųjų?
Svamis: Žmonės sako „taip“ tiems, kurie jiems sako „taip“. Žmonės sako „ne“ tiems, kurie jiems sako „ne“. Aš viskam, kas tik sakoma, visada sakau „Taip! Taip! Aš laiminu, Aš laiminu, Aš laiminu!“
Taigretas daugybę metų vertėsi įvairiausiu verslu. Jis visada buvo nepriklausomas, jis niekada nestokojo idėjų, bet jo tikslas tebuvo vienas – kaip būti naudingam kitiems. Taip jis elgėsi dar prieš Svamiui tiesiogiai ateinant į jo gyvenimą. Jis kuo galėdamas padėdavo kitiems.
Į jį kreipėsi grupė senų draugų, pažinojusių jį kaip sėkmingą verslininką, su prašymu padėti pradėti naują verslą, nes jis turi patirties. Taigretas atsakė: „Jei prašote mano pagalbos, aš negaliu atsisakyti. Aš galiu jus tik pamokyti, kaip tai daryti labiausiai dharmišku, labiausiai etišku būdu.“
Todėl jis atėjo pas Mane. Kas Man beliko? Matote, gydytojas turi eiti pas sergančiuosius, nes ten jis gali gydyti. Todėl Aš jam pasakiau: „Eik ir mokyk juos, kaip teisingai tai daryti.“
Žmogus tampa didis ne dėl savo religijos, šeimos ar vietos, kurioje gimė, bet dėl darbų, kuriuos daro. Darbą visada galima pašventinti ir padaryti dorą. Net jei mėsininkas, skerdžiantis gyvulius, dienos pabaigoje uždega savo Dievui lempelę, argi Dievas nepriims jo maldų? Argi Jis jį atstums, sakydamas, kad nemėgsta jo dėl jo profesijos? Dievas vis tiek jį priims, nes jam Dievo reikia labiau, nei kitiems. Jis „serga“ labiau, nei kiti.
Taigi kai Taigretas kreipėsi į Mane sakydamas, kad seni jo draugai prašo patarimo ir pagalbos, Aš atsakiau: „Tol, kol manysi, kad tai tarnystė, visada gali padėti. Tačiau tiesiogiai tame nedalyvauk. Jei gali ką nors patarti, tebūnie.“
Kartą didžio Guru vienas jo mokinys paklausė, kas yra geriausias dvasinis ieškotojas šioje valstijoje.
Guru nukreipė jį pas vieną mėsininką, sakydamas: „Jis yra geriausias dvasinis ieškotojas.“
Mokiniai buvo sukrėsti. Jie paklausė: „Argi gali mėsininkas, žudantis gyvulius, būti didžiausias dvasinis ieškotojas, tavo geriausias sekėjas?“
Guru jiems prisakė nueiti ir pamatyti tą mėsininką. „Net ir turėdamas tokią profesiją, kaskart prieš imdamasis darbo jis meldžiasi – užmerkia akis ir prašo: „Viešpatie, aš aukoju tai Tau, nes tai vienintelis darbas, kurį moku, kad išmaitinčiau save ir savo vaikus – už juos Tu irgi atsakingas.“
Svarbu nuostata ir intencija, o ne pats darbas, kurį darote.
Tad tai Taigreto kelias. Iki šiol niekas juo nesuabejojo, kai jis pardavė savo senąjį verslą („Hard Rock“ kavinių tinklą) ir visus pinigus atidavė Svamiui, kad būtų pastatyta Aukščiausios specializacijos ligoninė Putapartyje. Žmonės buvo pasirengę priimti auką, bet nebuvo pasirengę priimti aukotojo. Tai neteisinga.
Aš jam tik pasakiau, kad patartų savo seniems draugams, bet tame nedalyvautų. Nes jo geras patarimas gali jiems padėti tapti truputį geresniems, nei buvo iki šiol. Jei nenueisi pas raupsuotuosius ir jų neišgydysi, tai kaip jie išsigelbės? Tie žmonės pažeisti pasaulio ir pasaulietiškumo ligos ir kas nors turi eiti jų gydyti, kas nors turi parodyti jiems teisingą būdą, kaip nuo tos ligos pasveikti.
Tačiau Indijos kultūroje, kaip ir kitose, yra svarbus principas, kad sakant tiesą, reikia kalbėti maloniai, stengiantis nieko neįskaudinti. Taigretui kai kuriuos tų įgūdžių vis dar reikia gludinti. Jis kalba tiesą, bet sako ją taip, kad kitiems gali ir nepatikti.
Aš prašau Savo mokytojų, kad jie nesakytų mokiniams: „Tu esi silpnas mokinys; tu esi blogas mokinys.“ Užuot taip kalbėję, jie turėtų sakyti: „Manau, tu gali būti geresnis. Manau, gali padaryti geriau, nei padarei.“ Tai paskatins juos pasitikėti savimi. Tačiau jei nuolat sakysite, kad jie blogi ir niekam tikę mokiniai, vaikai praras ir mažiausią turėtą pasitikėjimą savimi.
Tie, kurie pirštu bado į kitus, pirmiausia turėtų savęs paklausti, ar jie patys savo gyvenime buvo nuoširdūs ir sąžiningi. Kai į Mariją Magdalietę už jos nuodėmes žmonės ėmė mėtyti akmenis, Jėzus buvo tas, kuris tarė: „Tik tie, kurie nepadarė nė vienos nuodėmės, turi teisę mesti į ją akmenį.“ Ir visi liovėsi. Tokia yra Avatarų prigimtis, tokia Viešpaties prigimtis – apkabinti visus tol, kol jų ketinimai yra tyri.
Jei darbo imatės turėdami tyrų ketinimų, kas žino, kaip smarkiai galite pakeisti tokių žmonių mąstymą. Tiems, kurie užsimerkia, pasaulis neegzistuoja. Bet net jei jiems taip atrodo, ar taip ir yra? Tiems, kurie užsidarė langus ir duris, saulė nepakyla. Bet ar tai tiesa, net jei jie taip mano? Toks jų požiūris. Kaip įsivaizduosite, tokį visą pasaulį ir matysite.
Taigretas yra tyras, Taigretas yra atsidavęs, nesavanaudiškas. Vienintelis dalykas – jis turi labiau paisyti, ką kalba. Liežuvį reikia naudoti tinkamai – nei daugiau, nei mažiau. Tai labai svarbus organas. Žmonės mano, kad labai svarbu smegenys, labai svarbu akys ar nosis; bet svarbiausia yra liežuvis. Tai jo dėka įgyjate draugų, tai jis jums įtaiso priešų. Tai liežuvis gali padėti jums suklestėti, tai liežuvis gali paversti jus vargšu. Jis gali pratęsti jūsų gyvenimą, bet gali prišaukti ir mirtį. Todėl labai svarbu mokėti naudotis liežuviu ir žodžiais – to jam dar reikia išmokti.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Singapūras, 2016.03.23
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo 23 d.
Svamis: Žmonės sako „taip“ tiems, kurie jiems sako „taip“. Žmonės sako „ne“ tiems, kurie jiems sako „ne“. Aš viskam, kas tik sakoma, visada sakau „Taip! Taip! Aš laiminu, Aš laiminu, Aš laiminu!“
Taigretas daugybę metų vertėsi įvairiausiu verslu. Jis visada buvo nepriklausomas, jis niekada nestokojo idėjų, bet jo tikslas tebuvo vienas – kaip būti naudingam kitiems. Taip jis elgėsi dar prieš Svamiui tiesiogiai ateinant į jo gyvenimą. Jis kuo galėdamas padėdavo kitiems.
Į jį kreipėsi grupė senų draugų, pažinojusių jį kaip sėkmingą verslininką, su prašymu padėti pradėti naują verslą, nes jis turi patirties. Taigretas atsakė: „Jei prašote mano pagalbos, aš negaliu atsisakyti. Aš galiu jus tik pamokyti, kaip tai daryti labiausiai dharmišku, labiausiai etišku būdu.“
Todėl jis atėjo pas Mane. Kas Man beliko? Matote, gydytojas turi eiti pas sergančiuosius, nes ten jis gali gydyti. Todėl Aš jam pasakiau: „Eik ir mokyk juos, kaip teisingai tai daryti.“
Žmogus tampa didis ne dėl savo religijos, šeimos ar vietos, kurioje gimė, bet dėl darbų, kuriuos daro. Darbą visada galima pašventinti ir padaryti dorą. Net jei mėsininkas, skerdžiantis gyvulius, dienos pabaigoje uždega savo Dievui lempelę, argi Dievas nepriims jo maldų? Argi Jis jį atstums, sakydamas, kad nemėgsta jo dėl jo profesijos? Dievas vis tiek jį priims, nes jam Dievo reikia labiau, nei kitiems. Jis „serga“ labiau, nei kiti.
Taigi kai Taigretas kreipėsi į Mane sakydamas, kad seni jo draugai prašo patarimo ir pagalbos, Aš atsakiau: „Tol, kol manysi, kad tai tarnystė, visada gali padėti. Tačiau tiesiogiai tame nedalyvauk. Jei gali ką nors patarti, tebūnie.“
Kartą didžio Guru vienas jo mokinys paklausė, kas yra geriausias dvasinis ieškotojas šioje valstijoje.
Guru nukreipė jį pas vieną mėsininką, sakydamas: „Jis yra geriausias dvasinis ieškotojas.“
Mokiniai buvo sukrėsti. Jie paklausė: „Argi gali mėsininkas, žudantis gyvulius, būti didžiausias dvasinis ieškotojas, tavo geriausias sekėjas?“
Guru jiems prisakė nueiti ir pamatyti tą mėsininką. „Net ir turėdamas tokią profesiją, kaskart prieš imdamasis darbo jis meldžiasi – užmerkia akis ir prašo: „Viešpatie, aš aukoju tai Tau, nes tai vienintelis darbas, kurį moku, kad išmaitinčiau save ir savo vaikus – už juos Tu irgi atsakingas.“
Svarbu nuostata ir intencija, o ne pats darbas, kurį darote.
Tad tai Taigreto kelias. Iki šiol niekas juo nesuabejojo, kai jis pardavė savo senąjį verslą („Hard Rock“ kavinių tinklą) ir visus pinigus atidavė Svamiui, kad būtų pastatyta Aukščiausios specializacijos ligoninė Putapartyje. Žmonės buvo pasirengę priimti auką, bet nebuvo pasirengę priimti aukotojo. Tai neteisinga.
Aš jam tik pasakiau, kad patartų savo seniems draugams, bet tame nedalyvautų. Nes jo geras patarimas gali jiems padėti tapti truputį geresniems, nei buvo iki šiol. Jei nenueisi pas raupsuotuosius ir jų neišgydysi, tai kaip jie išsigelbės? Tie žmonės pažeisti pasaulio ir pasaulietiškumo ligos ir kas nors turi eiti jų gydyti, kas nors turi parodyti jiems teisingą būdą, kaip nuo tos ligos pasveikti.Tačiau Indijos kultūroje, kaip ir kitose, yra svarbus principas, kad sakant tiesą, reikia kalbėti maloniai, stengiantis nieko neįskaudinti. Taigretui kai kuriuos tų įgūdžių vis dar reikia gludinti. Jis kalba tiesą, bet sako ją taip, kad kitiems gali ir nepatikti.
Aš prašau Savo mokytojų, kad jie nesakytų mokiniams: „Tu esi silpnas mokinys; tu esi blogas mokinys.“ Užuot taip kalbėję, jie turėtų sakyti: „Manau, tu gali būti geresnis. Manau, gali padaryti geriau, nei padarei.“ Tai paskatins juos pasitikėti savimi. Tačiau jei nuolat sakysite, kad jie blogi ir niekam tikę mokiniai, vaikai praras ir mažiausią turėtą pasitikėjimą savimi.
Tie, kurie pirštu bado į kitus, pirmiausia turėtų savęs paklausti, ar jie patys savo gyvenime buvo nuoširdūs ir sąžiningi. Kai į Mariją Magdalietę už jos nuodėmes žmonės ėmė mėtyti akmenis, Jėzus buvo tas, kuris tarė: „Tik tie, kurie nepadarė nė vienos nuodėmės, turi teisę mesti į ją akmenį.“ Ir visi liovėsi. Tokia yra Avatarų prigimtis, tokia Viešpaties prigimtis – apkabinti visus tol, kol jų ketinimai yra tyri.
Jei darbo imatės turėdami tyrų ketinimų, kas žino, kaip smarkiai galite pakeisti tokių žmonių mąstymą. Tiems, kurie užsimerkia, pasaulis neegzistuoja. Bet net jei jiems taip atrodo, ar taip ir yra? Tiems, kurie užsidarė langus ir duris, saulė nepakyla. Bet ar tai tiesa, net jei jie taip mano? Toks jų požiūris. Kaip įsivaizduosite, tokį visą pasaulį ir matysite.
Taigretas yra tyras, Taigretas yra atsidavęs, nesavanaudiškas. Vienintelis dalykas – jis turi labiau paisyti, ką kalba. Liežuvį reikia naudoti tinkamai – nei daugiau, nei mažiau. Tai labai svarbus organas. Žmonės mano, kad labai svarbu smegenys, labai svarbu akys ar nosis; bet svarbiausia yra liežuvis. Tai jo dėka įgyjate draugų, tai jis jums įtaiso priešų. Tai liežuvis gali padėti jums suklestėti, tai liežuvis gali paversti jus vargšu. Jis gali pratęsti jūsų gyvenimą, bet gali prišaukti ir mirtį. Todėl labai svarbu mokėti naudotis liežuviu ir žodžiais – to jam dar reikia išmokti.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Singapūras, 2016.03.23
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo 23 d.
