Avataro Ramos statulėlė, stebuklingai atsiradusi iš smėlio
Baba, kuris tuose kraštuose nebuvo lankęsis, paprašė Radžos, kad jeigu pamatys ruožą smėlio – tegul sustoja. Pavažiavę dar kelias mylias jie pamatė smėlio vagą, išdžiūvusios upės dugną. Čia ir sustojo. Visi susėdo ant smėlio aplinkui Svamį. Kiek pašnekėjęs, Jis atsiraitojo rankovę, iki pat alkūnės, ir ranką įkišo giliai giliai į smėlį.
„Paskui, – pasakoja Radža, – visi mes išgirdome keistą pjūklo garsą, bent jau panašų į jį. Paklausiau Babos, koks čia garsas. Jis paslaptingai atsakė, kad Kailase gaminami dirbiniai.“
Beje, Kailasas laikomas Šivos buveine – dievo, siejamo su joga, jogiškomis galiomis ir dieviškąja malone, kuria apdovanojami mirtingieji. Daugelis Sai sekėjų tiki, kad Pats Baba yra Dieviškumo Šivos-Šakti aspekto inkarnacija.
Kai Baba ranką iš smėlio ištraukė, plačiu ratu, trijų metrų spinduliu, blykstelėjo galinga mėlyna šviesa. Paskui visi pamatė, kad Baba rankoje laiko kažkokį daiktą – iš balto skaidraus kvarco, apie 20 centimetrų aukščio.
Tai buvo Ramos ir Sytos – vieno iš avatarų ir Jo sutuoktinės – statulėlės. Kai visi apžiūrėjo šią „Kailaso dovaną“, Baba ją įteikė Venkatagirio Radžos žmonai, liepdamas jas įvynioti į šilką ir taip laikyti iki kitos dienos.
Kai kitą dieną statulėlės buvo atidengtos, baltas akmuo buvo įgavęs mėlyną spalvą. Mažosios statulėlės dabar yra Radžos maldų kambaryje ir yra, kaip jis sako, tokios pačios mėlynos spalvos, kokios spalvos buvo šviesa, blykstelėjusi statulėles ištraukus iš smėlio.
Šaltinis: „Sai Baba: Man of Miracles“ by Mr. Howard Murphet.
Šaltinis: Radio Sai
