Sekėjai ir muzika

Paskui Svamis (per Madhu) leido auditorijai užduoti klausimų. Vyresnio amžiaus sekėjas kalbėjo Svamiui, kad kai kurie žmonės Jam labai atsidavę, bet jie nėra geri dainininkai ar muzikantai, nors Svamis sakęs, kad atsidavimas veda į muziką.
Svamis atsakė: „Ir nebūdamas dainininku ar muzikantu gali mėgautis muzikos subtilumais, klausydamasis muzikos pajunti stipresnį atsidavimą, o būdamas vienas gali niūniuoti vieną ar kitą melodiją. Ne visi gali dainuoti ar groti, bet tikrai visi gali mėgautis gera muzika. Tiesą sakant, vieni pasitarnauja dainuodami ir taip suteikia džiaugsmo, o kiti pasitarnauja nedainuodami – taip irgi suteikdami džiaugsmo. Turite apgalvotai pasirinkti.“

Kitą klausimą Svamiui uždavė profesionalus dainininkas ir kompozitorius: „Aš klausausi, kuriu ir atlieku dainas, kurios skirtos filmams, bet jas dainuodamas visuomet galvoju apie Tave ir įsivaizduoju, kad dainos apie meilę parašytos ir skirtos Tau. Ar tai gerai?“
Svamis atsakė: „Geriau galvoti apie Mane dainuojant filmų dainas, negu galvoti apie kažką kita dainuojant bhadžanas. Tai lyg du draugai, kurie nusprendė vakarą praleisti skirtingose vietose – vienas nusprendė eiti į satsangą, o kitas – į barą ko nors išgerti. Išėjo taip, kad satsangą pasirinkęs draugas galvojo apie baro malonumus, o į barą nuėjęs draugas ilgesingai galvojo apie satsangą.“

2016 gegužės 17 d., Kodaikanalas
Šaltinis: saivrinda.org