Kaip išsaugoti ryšį su Svamiu

Per interviu Bhagavanas mums visiems rodo gražų pavyzdį. Jis atidaro duris, visus pakviečia vidun, palaukia kol visi sueis ir tik paskui įeina Pats. Paskui Jis įjungia ventiliatorių, uždaro duris, atsisėda į krėslą ir pradeda kalbėti. Tobulas svetingumas!

Kartą per interviu vienam studentui viskas vyko lygiai taip pat, išskyrus vieną dalyką. Svamis uždarė duris ir, užuot paklausęs „Emi samačaram?“ (Kas naujo?), sugriaudėjo: „Kiek dar vaikščiosi paskui šitą Mano kūną?! Kiek dar Mane laikysi šito fizinio kūno narve? Mokykis išvysti Nematomą Jėgą, kuri ir palaiko šito kūno gyvastį.“

Studentas bandė teisintis: „Svami, bet aš nežinau, kaip užmegzti ryšį su tuo, kas Nematoma. Aš pažįstu tiktai Tave, esantį šiuo gražiu fiziniu pavidalu. Prašau, atskleisk man paslaptį, kaip su Tavimi palaikyti ryšį per tai, kas yra nematoma, neišreikšta, amžina.“

Bhagavanas tarė: „Visą Savo gyvenimą Aš tik tai ir kalbu tau, o tu vėl Man užduoti tą patį klausimą? Vienintelis būdas, pats paprasčiausias būdas, pats gražiausias būdas sekėjui palaikyti ryšį su Nematoma galia, su Amžinąja dieviškumo jėga  tai Meilė.“

Kartą Bhagavanas papasakojo gražią istoriją apie Krišną ir Radhą. Krišna grįžo iš Kurukšetros mūšio į Brindavaną ir nuėjo prie Jamunos krantų ieškoti Radhos. Pamatė ją sėdinčią po medžiu, panirusią į gilius apmąstymus. Norėdamas ją nustebinti, Krišna iš lėto nuėjo už medžio ir staiga iššoko tiesiai priešais Radhą. Jis tikėjosi, kad ši pašoks iš džiaugsmo ir netikėtumo. Tačiau, didelei Jo nuostabai, Radha tik pasižiūrėjo į Jį ir nusišypsojo.

Krišna sušuko: „Radha, juk tai Aš, tavo Krišna! Aš grįžau pas tave!“ Radha žvilgtelėjo į jį klausiamai ir ištarė: „Grįžai pas Mane?“ Ji paėmė Krišną už rankos ir jie kartu nubėgo prie Jamunos. Radha pasėmė pilnus delnus vandens ir, rodydama Krišnai, tarė: „Krišna, pasižiūrėk, ar ne Tu esi kiekviename Jamunos lašelyje?“

Ji vėl paėmė Jį už rankos ir leidosi prie medžio. Švelniai palenkė medžio šaką ir, rodydama lapus, kalbėjo: „Pažiūrėk, Krišna, ar ne Tu esi kiekviename šio medžio lapelyje? Ar ne Tu esi kiekviename žolės stiebelyje? Jeigu Tu visą laiką buvai su manimi ir aplink mane, tai kada Tu išvykai, kad dabar sakai, jog pas mane sugrįžai?“

Krišna buvo priblokštas tokios besąlygiškos Radhos meilės. Jis tarė: „Radha, Aš esu visatos Viešpats. Prašyk Manęs ko nori, Aš tau viską suteiksiu.“

Radha atsakė: „Man nieko iš Tavęs nereikia.“ Jis nustebo: „Nejaugi tu nenori net Mano meilės?“ Radha atsakė: „Aš žinau, kad aš Tave myliu. Aš žinau, kad Tu esi manyje ir visuomet būsi mano. Tu amžinai esi mano. Nepriklausomai nuo to, ar Tu mane myli, ar ne.“

Šioje pasakojimo vietoje Bhagavanas ištaria: tai didelė paslaptis, mieli broliai ir seserys – Avataras pirmą kartą atsiklaupė ant kelių – ir, laikydamas Radhos rankas, ištarė: „Radha, tai pirmutinis kartas visoje Mano kūrinijoje, kada Aš kažką gavau iš Savo sekėjo  besąlygišką meilę.“

Bhagavanas moko, kad šitokia besąlygiška meilė ir padeda palaikyti ryšį su Juo.

Šaltinis: Radio Sai
Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage