Istorija apie sarį

Pasakoja ponia Gyta Mohan Ram:
„Tą dieną turėjau sakyti kalbą Teksase (JAV). Man skirtas kalbėjimo laikas buvo po pietų. Nuėjau iš pat ryto, nes prieš tai kalbėjo brolis Džagadišanas  jis nuostabus oratorius, man labai patinka jo kalbos. Nors man pasiūlė kėdę atsisėsti, tačiau dėl savo jauno amžiaus atsisakiau (juk Svamis už mane buvo daug vyresnis) ir atsisėdau ant grindų.
Po pietų grįžau į savo kambarį, bet naujais drabužiais nepersirengiau  iš karto nuėjau sakyti savo kalbą. Svamio nuotrauka buvo ten pat, kur ji yra ir dabar, o mano pakyla buvo pačiame priekyje, nes scena buvo labai didelė.
Nuėjau, atsistojau ir pasakiau kalbą. Tai ir viskas! Tai buvo rugsėjį. Birželį nuvykau į Indiją. Liepą Svamis pasikvietė mane interviu. Jis paklausė: „Kur sakei kalbas?“ Atsakiau: „Svami, sakiau kalbą Teksase.“ Jis tarė: „Taip, žinau, kad kalbėjai Teksase, ir brolis Džagadišanas kalbėjo, ar ne?“
Staiga Jis manęs paklausė: „Kai vyksti į keliones, ar tinkamai pasirūpini drabužiais?“ Tai buvo visiškai netikėta – jokio ryšio su mano kalbomis! Todėl atsakiau: „Taip, Svami. Drabužiais pasirūpinu tinkamai.“ Bandžiau atkapstyti mintyse – gal kada buvau netinkamai apsirengusi? Gal kada dėvėjau palaidinę ir kelnes? Bet juk ne  visuomet dėviu sarį. Protas virte virė: „Kodėl Jis manęs to klausia?“ Stengiausi susivokti, nes juk patys žinote, kad Svamis niekuomet nieko neklausia be priežasties. Šįkart Jis labai konkrečiai paklausė – ar tinkamai pasirūpinu drabužiais. Visiškai netikėtas klausimas! Jis dar kartą paklausė to paties. Atsakiau: „Svami, nežinau, ką tokio padariau.“ Tai geriausias būdas atsakyti pačiam Jo paklausti.
Jis pasakė: „Teksase tu buvai apsivilkusi mėlyną medvilninį sarį. (Jis žinojo!  iš tikrųjų dėvėjau mėlyną medvilninį sarį!) Visą dieną sėdėjai ant grindų, ir kai atėjo eilė tau sakyti kalbą, kai nuėjau ir atsistojai ant pakylos  tavo saris buvo susiglamžęs ir dėl to sutrumpėjęs. Man matėsi tavo čiurnos – juk esu už tavęs! Kada kur nors keliauji ir sakai kalbas, ypač jeigu tenka ilgai sėdėti, renkis šilkinį sarį, jie mažiau glamžosi.“ Ar galite tai įsivaizduoti – koks motiniškas patarimas!
Kiekvienoje Savo kalboje Jis sako: „Nesijaudinkite! Visi grįšite namo saugiai. Kur jūs beeitumėte, Aš visą laiką būsiu su jumis, už jūsų, šalia jūsų!“ Mes pamirštame, kad Jis yra už mūsų ir gali matyti mūsų čiurnas, mes pamirštame, kad Jis šalia mūsų ir gali girdėti mus, mes pamirštame, kad Jis priešais mus ir gali matyti mūsų pasirinkimus  visa tai mes pamirštame. Ši paprasta sario istorija patvirtina – Jis su mumis visada.“
Šaltinis: http://goo.gl/Y50HyP 
Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :