Svamio dovanos

Svamis mokiniams ir mokytojams dalindavo dovanas. Visuomet, kai pakviesdavo į interviu. Dovanodavo sarius, medvilninius ir sintetinius – kasdienai. Per Jo gimtadienius dovanų gaudavome šilkinius sarius, pinigines, pinigų, kanceliarinių reikmenų, raudoną rašiklį, mėlyną rašiklį, plaukų papuošalų, auskarų, pakabukų raktams. Ir didžiausia Jo dovana, žinoma, neskaitant Jo besąlygiškos meilės, buvo mažutė 8 cm dydžio statulėlė su į Jį panašiu kūdikėliu – šią Jo dovaną gavome 1991 m. lapkritį.

Kiekvienam iš mūsų Jis padėdavo neregimais ir nesuvokiamais būdais. Pavyzdžiui, kartą per interviu, 1989 m. liepą, aš nusiėmiau akinius ir paprašiau Bhagavano, kad Jis paliestų mano akis. Jis palytėjo jas su tokiu švelnumu ir rūpestingumu! 1991 m., persikrausčius į Putapartį, skubėjau iš mokyklos į popietinį daršaną. Pajutau, kad kažkas kliudė mano blakstienas. Pagalvojau, kad tai žiedas nukrito nuo ugniamedžio.

Ir tuomet išgirdau du berniukus: „Ponia! Svamis jus išgelbėjo!“ Paklausiau, ką jie turi galvoje. Jie pasakė, kad tai jų kriketo kamuolys ką tik pataikė man į akį. O aš maniau, kad tai medžio žiedas! Tuomet buvau su kontaktiniais lęšiais, ir iki šiol prisiminus tą įvykį man plaukai piestu stoja – kriketo kamuolio smūgis iš tiesų būtų smarkiai sužalojęs man akis. Tačiau Svamio prisilietimas prie mano akių aplink jas sukūrė apsauginę aurą.

Manau, kad kiekvienas mokytojas, kuris dirbo Jo institucijose, gali papasakoti atsitikimų, kada Svamis juos arba jų artimuosius apsaugodavo nuo didžiulės nelaimės. Svamis dažnai sakydavo, kad Jis rūpinasi tais, kurie Jam dirba – ar tai būtų sevadalai (savanoriai), ar mokytojai, ar gydytojai, ar slaugytojai – visais, kurie nesavanaudiškai darbuojasi Svamio misijoje.

Ištrauka iš Soumijos Rūpos straipsnio „Amžinieji patarimai mokytojams“

Šaltinis: Radio Sai