Satja Sai Baba Hislopui sukuria kryžių
Įdomu tai, kad kryžius buvo sukurtas miškų glūdumoj! Tai įvyko 1973 m., per Mahašivaratri. Šią ypatingą dieną Baba praleido su nedidele sekėjų grupele – beveik privačiai, o ne su didžiule žmonių minia, kaip paprastai būdavo. Štai kaip tą įvykį pasakoja Hislopas.
„Vykome į Bandipuro draustinį, esantį Bandipuro miške – iki jo buvo kelios valandos kelio nuo Maisoro. Ankstyvą popietę jau buvome miške esančiame poilsio namelyje. Einant tiltu virš išdžiūvusios upės smėlėtos vagos, Baba pasakė, kad čia ir yra reikalinga vieta. Kai ėjome pro krūmus, Baba nuo vieno krūmo nulaužė dvi šakutes, sudėjo jas kryžiumi ir paklausė manęs: „Kas čia, Hislopai?" Atsakiau: „Svami, čia kryžius.“ Tada Baba sugniaužė delną, kuriame buvo kryžius, ir iš lėto tris kartus papūtė, ties nykščiu ir rodomuoju pirštu. Kai delną atgniaužė, jame buvo Nukryžiuotas Kristus. Kryželį Jis padavė man.
Baba paaiškino: „Kai Kristus paliko savo kūną, jis atrodė šitaip, o ne taip, kaip jį vaizduoja menininkai. Įdubęs pilvas, atsikišę šonkauliai – jis aštuonias dienas buvo be maisto.“
Žiūrėjau į kryžių netekęs žado. Baba kalbėjo toliau: „Kryželio medis yra tas pats, iš kokio buvo padarytas tikrasis kryžius. Po 2000 metų prireikė šiek tiek laiko jį surasti. Taip Kristus atrodė iškart po mirties. Veidas nebegyvas.“ Pastebėjau kai ką neįprasto ir paklausiau: „Svami, kokia čia skylutė kryžiaus viršuje?“ Baba atsakė, kad kryžiai tuomet būdavo kabinami.
Po kelių metų apie kryželį, kurį Baba materializavo Hislopui, pasiteiravo amerikiečiai sekėjai. Baba pasakė: „Taip, Aš jam jį sukūriau. Kai ieškojau kryžiaus medžio, jis jau buvo suiręs ir visos dalelės grįžusios į pradinę elementų būklę. Aš išgavau tuos elementus ir iš jų atkūriau medį – tiek, kiek jo reikėjo mažam kryželiui.“
Šaltinis: Radio Sai
„Vykome į Bandipuro draustinį, esantį Bandipuro miške – iki jo buvo kelios valandos kelio nuo Maisoro. Ankstyvą popietę jau buvome miške esančiame poilsio namelyje. Einant tiltu virš išdžiūvusios upės smėlėtos vagos, Baba pasakė, kad čia ir yra reikalinga vieta. Kai ėjome pro krūmus, Baba nuo vieno krūmo nulaužė dvi šakutes, sudėjo jas kryžiumi ir paklausė manęs: „Kas čia, Hislopai?" Atsakiau: „Svami, čia kryžius.“ Tada Baba sugniaužė delną, kuriame buvo kryžius, ir iš lėto tris kartus papūtė, ties nykščiu ir rodomuoju pirštu. Kai delną atgniaužė, jame buvo Nukryžiuotas Kristus. Kryželį Jis padavė man.Baba paaiškino: „Kai Kristus paliko savo kūną, jis atrodė šitaip, o ne taip, kaip jį vaizduoja menininkai. Įdubęs pilvas, atsikišę šonkauliai – jis aštuonias dienas buvo be maisto.“
Žiūrėjau į kryžių netekęs žado. Baba kalbėjo toliau: „Kryželio medis yra tas pats, iš kokio buvo padarytas tikrasis kryžius. Po 2000 metų prireikė šiek tiek laiko jį surasti. Taip Kristus atrodė iškart po mirties. Veidas nebegyvas.“ Pastebėjau kai ką neįprasto ir paklausiau: „Svami, kokia čia skylutė kryžiaus viršuje?“ Baba atsakė, kad kryžiai tuomet būdavo kabinami.
Po kelių metų apie kryželį, kurį Baba materializavo Hislopui, pasiteiravo amerikiečiai sekėjai. Baba pasakė: „Taip, Aš jam jį sukūriau. Kai ieškojau kryžiaus medžio, jis jau buvo suiręs ir visos dalelės grįžusios į pradinę elementų būklę. Aš išgavau tuos elementus ir iš jų atkūriau medį – tiek, kiek jo reikėjo mažam kryželiui.“
Šaltinis: Radio Sai
