Kaip Baba atsiliepė į Šri Singho maldą
Šri S. N. Singhas buvo sėkmingas verslininkas ir atsidavęs Bhagavano sekėjas. Savo gyvenime jis turėjo nuostabių patyrimų su Baba, kurie sutvirtino jo tikėjimą. Ponia Šakuntala Balu savo knygoje „Gyvasis Dieviškumas“ pasakoja atsitikimą, kaip Šri Singho motinai Baba sugrąžino gyvenimą ir jėgas.
„Tai įvyko 1975 metais, jo senutei motinai buvo 85 metai. Pirmąją gegužės savaitę dėl inkstų sutrikimo labai ištino jos koja. Kalkutos medikai mažai kuo galėjo pagelbėti.
Ištinusi koja buvo beveik 20 centimetrų platesnė už kitą koją. Senutė negalėjo valgyti, todėl paskutines šešias savaites jos gyvybę palaikė tik du šaukšteliai grūdų nuoviro per dieną.
Šri Singhas buvo atsidavęs savo motinai, kuri jį užaugino viena, nes tėvas mirė, kai jam buvo 4 metukai. Šiuo sunkiu metu Šri Singhą pasiekė žinia, kad į Bombėjų atvyksta Šri Satja Sai Baba, ir ketino pas Jį važiuoti. Tačiau likus dviems dienoms iki išvykimo jo motiną ištiko koma. Todėl profesoriui Gokakui (artimam Babos sekėjui) jis nusiuntė telegramą, kurioje jis apgailestavo, kad negalės atvykti į Bombėjų.
Tą vakarą Šri Singhas pajuto, kad pasaulietinė sėkmė ir turtai yra visiškai beverčiai, nes iš jų jokios naudos ir pagalbos jo sergančiai ir mirštančiai motinai.
Vidurnaktį, palikęs motinos lovą, prieš eidamas miegoti, jis ėmė melsti Sai Babą: „Svami, jeigu tokia Tavo valia, pasiimk ją. Bet labai prašau, neleisk jai kentėti. Suteik jai sveikatą ir gerą apetitą iki pat paskutinės jos gyvenimo akimirkos, ir padovanok jai dar du ar tris gyvenimo mėnesius. Paskui pasiimk ją prie Savo lotoso pėdų.“ Per skruostą nuriedėjo ašara. Kaip paskui nuėjo į lovą, jis jau neprisiminė.
Kitą rytą prie jo žmonos atskubėjo slaugė ir susijaudinusi kalbėjo, kad jos anyta sėdi lovoje ir prašo kičario (ryžių ir lęšių patiekalo). Ponia Sing nuėjo pas anytą ir nustebusi paklausė: „Kaip taip gali būti? Prašote kičario, nors paskutines šešias savaites jėgas palaikė tik skystas maistas!“
Senutė nusišypsojo ir pasakė, kad naktį pas ją buvo Šri Satja Sai Baba. Rankoje Jis laikė virvę (tokią, kokia naudojama sūpynėms) ir žaismingai ją lingavo. Jis pasakė: „Valgyk į sveikatą ir būk sveika. Kai ateis laikas, Aš tave pasiimsiu.“ Paskui Jis dingo.
Ji pasakojo, kad ryte pabudusi ji pasijuto visiškai sveika ir gerokai išalkusi, todėl slaugės paprašė atnešti kičario. Senutės sveikata pasitaisė taip žaibiškai, kad gydytojai buvo apstulbę. Daugiau nereikėjo jos maitinti vien skystu maistu. Ji atgavo aptetitą, valgė įvairų maistą. Galėjo mėgautis net savo mėgstamiausiais makki roti – kukurūzų miltų paplotėliais.
Nors gydytojams tai atrodė stebuklas, šeimai buvo didelis džiaugsmas. Senutė negalėjo suvokti Šri Satjos Sai Babos galios būti visur ir viską žinoti – visuresybės ir visažinystės, stebuklingą jos pagydymą Šri Singhas priskiria tiktai Jam.
Vėliau, kai Šri Singhas atvyko į Putapartį, Šri Satja Sai Baba tarė jam: „Aš gavau tavo dvi telegramas.“ Šri Singhas atsakė: „Svami, bet aš siunčiau tik vieną, profesoriui Gokakui – kad negalėsiu atvykti į Bombėjų.“
Svamis paklausė: „O antroji telegrama, kurią siuntei iš savo širdies?“ Ir palietė Šri Singho krūtinę.
Šri Singhas buvo priblokštas. Taip, tai buvo tiesa – Šri Satja Sai Baba iš tikrųjų girdėjo tylią ir graudžią nakties maldą, kurioje jis kreipėsi į Jį prašydamas palengvinti motinos kančias!“
Šaltinis: „Living Divinity“ by Shakuntala Balu. Page: 231-232. Published by S. B. Publications, Bangalore, 1983.
„Tai įvyko 1975 metais, jo senutei motinai buvo 85 metai. Pirmąją gegužės savaitę dėl inkstų sutrikimo labai ištino jos koja. Kalkutos medikai mažai kuo galėjo pagelbėti.
Ištinusi koja buvo beveik 20 centimetrų platesnė už kitą koją. Senutė negalėjo valgyti, todėl paskutines šešias savaites jos gyvybę palaikė tik du šaukšteliai grūdų nuoviro per dieną.
Šri Singhas buvo atsidavęs savo motinai, kuri jį užaugino viena, nes tėvas mirė, kai jam buvo 4 metukai. Šiuo sunkiu metu Šri Singhą pasiekė žinia, kad į Bombėjų atvyksta Šri Satja Sai Baba, ir ketino pas Jį važiuoti. Tačiau likus dviems dienoms iki išvykimo jo motiną ištiko koma. Todėl profesoriui Gokakui (artimam Babos sekėjui) jis nusiuntė telegramą, kurioje jis apgailestavo, kad negalės atvykti į Bombėjų.
Tą vakarą Šri Singhas pajuto, kad pasaulietinė sėkmė ir turtai yra visiškai beverčiai, nes iš jų jokios naudos ir pagalbos jo sergančiai ir mirštančiai motinai.
Vidurnaktį, palikęs motinos lovą, prieš eidamas miegoti, jis ėmė melsti Sai Babą: „Svami, jeigu tokia Tavo valia, pasiimk ją. Bet labai prašau, neleisk jai kentėti. Suteik jai sveikatą ir gerą apetitą iki pat paskutinės jos gyvenimo akimirkos, ir padovanok jai dar du ar tris gyvenimo mėnesius. Paskui pasiimk ją prie Savo lotoso pėdų.“ Per skruostą nuriedėjo ašara. Kaip paskui nuėjo į lovą, jis jau neprisiminė.Kitą rytą prie jo žmonos atskubėjo slaugė ir susijaudinusi kalbėjo, kad jos anyta sėdi lovoje ir prašo kičario (ryžių ir lęšių patiekalo). Ponia Sing nuėjo pas anytą ir nustebusi paklausė: „Kaip taip gali būti? Prašote kičario, nors paskutines šešias savaites jėgas palaikė tik skystas maistas!“
Senutė nusišypsojo ir pasakė, kad naktį pas ją buvo Šri Satja Sai Baba. Rankoje Jis laikė virvę (tokią, kokia naudojama sūpynėms) ir žaismingai ją lingavo. Jis pasakė: „Valgyk į sveikatą ir būk sveika. Kai ateis laikas, Aš tave pasiimsiu.“ Paskui Jis dingo.
Ji pasakojo, kad ryte pabudusi ji pasijuto visiškai sveika ir gerokai išalkusi, todėl slaugės paprašė atnešti kičario. Senutės sveikata pasitaisė taip žaibiškai, kad gydytojai buvo apstulbę. Daugiau nereikėjo jos maitinti vien skystu maistu. Ji atgavo aptetitą, valgė įvairų maistą. Galėjo mėgautis net savo mėgstamiausiais makki roti – kukurūzų miltų paplotėliais.
Nors gydytojams tai atrodė stebuklas, šeimai buvo didelis džiaugsmas. Senutė negalėjo suvokti Šri Satjos Sai Babos galios būti visur ir viską žinoti – visuresybės ir visažinystės, stebuklingą jos pagydymą Šri Singhas priskiria tiktai Jam.
Vėliau, kai Šri Singhas atvyko į Putapartį, Šri Satja Sai Baba tarė jam: „Aš gavau tavo dvi telegramas.“ Šri Singhas atsakė: „Svami, bet aš siunčiau tik vieną, profesoriui Gokakui – kad negalėsiu atvykti į Bombėjų.“
Svamis paklausė: „O antroji telegrama, kurią siuntei iš savo širdies?“ Ir palietė Šri Singho krūtinę.
Šri Singhas buvo priblokštas. Taip, tai buvo tiesa – Šri Satja Sai Baba iš tikrųjų girdėjo tylią ir graudžią nakties maldą, kurioje jis kreipėsi į Jį prašydamas palengvinti motinos kančias!“
Šaltinis: „Living Divinity“ by Shakuntala Balu. Page: 231-232. Published by S. B. Publications, Bangalore, 1983.
