Kaip nutildyti protą?

Kuo labiau artėjate, tuo kelias statesnis

Per interviu tarptautinei vertėjų grupei 2016 m. sekėjas Svamio paprašė:
Per meditaciją nuolat plaukia mintys, kurios trukdo ir kelia sumaištį, neleisdamos mums priartėti prie tikslo. Gal galėtum mums padėti įveikti šias kliūtis?

Svamis: Protas yra lyg vaikas, jam patinka čiaukšti. Jei jį kviesitės sakydami: „Ateik, sėskis šalia manęs. Patylėk“, jis nebus tykus. Jis kalbės be paliovos. Kaip elgiasi mama? Ji užsiima savais darbais ir į vaiką nekreipia dėmesio, nes jai svarbu užbaigti savo darbą. Jeigu ji sėdės ir klausysis viso tauškimo, ji negalės atlikti savo darbo.

Kai atsisėdate medituoti, jūs kreipiatės į protą – ir ką protui sakote? „Patylėk.“ Kuo labiau jam liepsite tylėti, tuo daugiau jis kalbės. Ką tada darote? Nustojate kreipti dėmesį į jo tauškimą. Sutelkiate dėmesį į jus apimančią būseną. Po kurio laiko protas pavargs šnekėti ir pasišalins, užsiims kažkuo kitu.

Jeigu nekreipsite dėmesio į šalia prisėdusį bičiulį, ar jis ilgai su jumis kalbės? Ne, jis atsistos ir nueis, nes jūs į jį nekreipiate dėmesio. Nekreipkite dėmesio į protą. Mintys ateis; nekreipkite į jas dėmesio, neprasidėkite su jomis. Leiskite protui ir toliau taukšti – tegul tai būna foninis triukšmas, o jūs stenkitės sutelkti dėmesį į savo būseną.

Kada kalbės Dievas, jus iškart užlies ramybė (angl. peace), kada kalbės protas, iš ramybės liks vienos šukės (angl. pieces). Kada kalba Dievas – tai viduje skambantis balsas. Kada kalba protas – tai triukšmas, sumaištis.

Todėl palaukite, kol triukšmas nutils; palaukite, kol protas pavargs – kada protas pagalvos: „Šitas žmogus man ne draugas. Jis nekreipia į mane dėmesio! Man čia ne vieta”, tada jis nueis. Iki tol turite būti atkaklūs. Ką daro dauguma žmonių? Jie tikisi greitų rezultatų, ir vos atsiradus menkausiam nesklandumui jie atsikelia ir išeina. Taip nereikia elgtis. Kai pasodinate sėklą, jūs gi nesitikite, kad augalas užaugs jau kitą dieną. Argi vis iškasate sėklą pažiūrėti, ar ji sudygo? Ne. Taip ji niekados nesudygtų. Turite būti kantrūs.

Taigi, pasitikėjimas tuo, ką darote, ir kantrybė sulaukti rezultatų – abi šios savybės yra labai svarbios dvasiniame tobulėjime. Jos yra tarsi dvi kojos, kurios jums padės eiti. Su viena koja galite tik šlubuoti, be kojų visai negalite judėti. Reikalingos dvi tvirtos kojos: pirmoji – tai tikėjimas, kad tai, ką darote, jums yra į gera, kad tai suteiks vidinę ramybę, kuri atsiranda susivienijus su Dievu; antroji – tai atkaklumas, kada suprantate, jog tam reikia laiko, kad privalote siekti savo tikslo ir nepasiduoti pusiaukelėje.

Žemėje yra milijardai žmonių. Kiek iš jų norinčių prisėsti ir pamąstyti apie Dievą? Iš jų visų bent jau jūs stengiatės galvoti apie Dievą, bandote susivienyti su Dievu. Sunkumų bus – turite juos drąsiai sutikti ir įveikti. Patikėkite Manimi. Liaukitės kreipę dėmesį į proto tauškesius, tegul tauškia. Po kurio laiko, kai nustosite būti jo draugu, kai nebekreipsite dėmesio į jo kalbas, jis pats pavargs nuo savęs ir nutils – tada galėsite išgirsti tą balsą.

Daugelis iš jūsų medituojate ir tikitės, kad Aš jums pasirodysiu tam tikru būdu ar tam tikru būdu kalbėsiu – tai klaidingi lūkesčiai. Dabar Aš esu šiuo pavidalu tam, kad išvaduočiau jus iš tokio supratimo. Aš esu balsas, vidinis sąžinės balsas. Aš nesu forma, Aš nesu vardas, Aš nesu figūra – Aš esu jausmas. Susijunkite su tuo Svamiu, su ta sąmone, kuri ir yra tikrasis Svamis. Supraskite, ką ji kalba. Kada ji kalbės, jūs, kaip senųjų laikų jogai, suprasite ją. Nereikės nei kalbos mokėjimo, nei vertimo – visiškai nieko. Kada ji kalbės, jūs savaime žinosite, kad kalba Dievas.

Leiskite protui nurimti. Kada į vandenį įmetate akmenį, vandens paviršiuje nuvilnija ratilai, ir reikia laiko, kol vanduo nurimta. Leiskite protui nurimti. Tegu mintys ateina ir nueina – taip, kaip atsiranda ir išnyksta vandens raibuliavimas. Vien stebėkite, neprasidėkite su jomis. Po kiek laiko protas nusikamuos ir nurims. Vieniems tai gali įvykti tuojau pat, kitiems – per kelias dienas, tretiems gali prireikti savaičių, dar kitiems – mėnesių ar net metų, – tačiau nepasiduokite.

Kuo labiau artėjate, tuo kelias statesnis; bus sunku. Lengva nuspręsti vieną savaitės dieną nueiti į bhadžanas, tenai sugiedoti vieną bhadžaną, grįžti ir toliau gyventi kaip gyvenus, niekuo daugiau nesirūpinant – tačiau tai jūsų niekur nenuves. Kai lipate į kalną ir artėjate prie viršūnės, kopti darosi sunkiau ir sunkiau, reikia vis daugiau pastangų. Tačiau jei pasiduosite ir grįšite žemyn, visos jūsų ligtolinės pastangos nueis perniek. Su protu reikia elgtis kantriai. Protas irgi yra Dievo duotas įrankis, tačiau turite žinoti, ką daryti, kad protas tylėtų. Tam reikia į jį nekreipti dėmesio, kada jis per daug tauškia ir jums trukdo. Su laiku to išmoksite. Būkite kantrūs.

Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Sai Anandam, Mudenahalis
2016.11.24

Šaltinis: Šri Satjos Sai Babos išskirtinis interviu leidyklos „Šri Satja Sai Premamruta Prakašana“ tarptautinei vertėjų grupei, 2016 m. lapkričio 24 d.