Kodėl Tu palikai Savo fizinį kūną anksčiau, nei sakei?

Laikas Mano sekėjams pakilti nuo ten, kur jie yra, į šią naują Mano misijos fazę.

Per satsangą Fidžyje 2015 m. rugsėjį sekėjas paklausė: Svami, vis dar daug sumaišties tarp Tavo sekėjų dėl to, kodėl Tu palikai Savo fizinį kūną anksčiau, nei sakei, ir dabar tęsi misiją būdamas Šviesos kūne. Tai buvo ir vis dar tebėra įvairiai interpretuojama. Prašytume galiausiai panaikinti šią dilemą ir paaiškinti, kodėl taip atsitiko?

Svamis: Ar turite automobilį? Automobilis gali nuvažiuoti tik tam tikrą atstumą, jis gali veikti tik tam tikrą laiką. Kas nutiks, jei pernelyg intensyviai jį naudosite? Automobilis, kuris turėtų tarnauti dešimtį metų, tarnaus tik penkerius, o tada taps netinkamas naudotis ir teks jį pakeisti kitu.

Mano sekėjai nuolat ėjo pas Mane, melsdami jiems padėti, juos išgydyti ir juos išgelbėti. Kaip jau sakiau, šį pasaulį saisto tam tikros taisyklės – veiksmas ir atoveiksmis, karma (veiksmas) ir karmaphala (veiksmo vaisius, arba atoveiksmis). Kad ir kokį veiksmą atliekate, patirsite jo atoveiksmį. Jei atoveiksmio nepatiriate jūs, jį turiu patirti Aš. Todėl Mano kūnas prisiėmė sau daug karmos. Visi didieji išminčiai, šventieji ir Avatarai kentėjo dėl kitų, ir jų kūnas nyko greičiau, nei buvo numatyta. Jei automobilis paseno ir nebegali daugiau važiuoti, o jums dar reikia įveikti didelį kelią, ką darysite? Ir toliau liksite prisirišę prie to paties seno sulūžusio automobilio – vis dar sėdėsite jame, kartodami, kad tai jūsų mielasis automobilis ir nieku gyvu negalite jo palikti, ar vis dėlto išlipsite, persėsite į kitą automobilį ir pasieksite savo kelionės tikslą?

Man tikslas kur kas svarbiau už transporto priemonę, kuria naudojuosi. Kūnas yra tarsi automobilis; galiausiai ateina laikas, kai tenka jo atsisakyti. Per daug intensyviai naudojamas automobilis tarnaus trumpiau, būtent taip ir nutiko. Tačiau Mano darbas nesustojo. Aš ir toliau lieju malonę Savo sekėjams, Aš ir toliau juos laiminu, ir toliau juos įkvepiu. Tiesą sakant, tai darau netgi geresniu būdu, nes pasirūpinau, kad šios veiklos nesaistytų jokie fiziniai apribojimai. Dabar sekėjai neturi kito pasirinkimo, kaip tik ieškoti Manęs savo viduje. Dabar jie turi dvasiškai augti, kad rastų Mane savo viduje, ir būtent tada prasidės tikrieji pokyčiai. Dauguma jų žinojo, kad gali tiesiog nusipirkti bilietą, nuvykti į Putapartį, gauti Mano daršaną, pajusti pasitenkinimą, o tuomet vėl sugrįžti prie senų savo įpročių. O vos pajutę nerimą perka kitą bilietą, vėl vyksta į Putapartį, vėl pamato Mane ir vėl grįžta atgal.

Visa tai tėra laikinas nuskausminimas. Tiek jis tetrunka. Jei norite visiškai išgyti, atraskite Mane savo viduje. Kaip Mane atrasti savyje? Aš esu ne kas kita, kaip meilė. Meilė yra Mano pavidalas, tiesa yra Mano kvėpavimas, palaima yra Mano maistas – taigi Mano tikrasis pavidalas yra meilė. Jei jaučiate tą meilę savo viduje, jausite Mane visur, kiekvieną akimirką. Laikas Mano sekėjams pakilti nuo ten, kur jie yra, į šią naują Mano misijos fazę, iš tikrųjų gyventi Mano mokymu, o ne tik kalbėti ar klausytis apie jį.

Tai neskatino jų tobulėti. Ko jie būtų pasiekę? Kartojau tuos pačius dalykus, metai iš metų; nepasakiau nieko naujo. Dariau tą patį, metų metus; nepadariau nieko naujo. Kad ir kiek gautumėte Mano daršanų, tai jūsų neišgelbės. Nėra jokio skirtumo, ar pamatysite Mane kartą, ar du kartus, ar tris, ar dešimt kartų, jei jumyse nevyks pokyčiai.

Uodai, tarakonai, driežai – net jei dieną naktį būna su Manimi Mano kambaryje, jie nieko nepasieks. Taip ir ne metų skaičius, kai buvau jums prieinamas, ir ne jūsų gautų daršanų skaičius svarbu. Daug svarbiau yra tai, ką gavote iš to daršano. Žinau, kad šioje salėje yra sekėjų, kurie niekada nebuvo atvykę pamatyti Manęs fiziškai, bet jie atrado Mane savo širdyje būdami toli, šitoje mažoje šalyje. Tai yra tikrasis daršanas ir dabar sekėjams būtina ieškoti Manęs savo viduje.

Jei ir toliau būčiau likęs tokios sunkios būklės, kenčiančiame kūne, argi būčiau galėjęs suteikti džiaugsmo Sau ar kitiems? Mano sekėjai tik būtų jautęsi blogai, kad Aš taip kenčiu. Tačiau dabar jie trykšta drąsa ir džiaugsmu, nes žino, kad esu daug sveikesnis, daug laimingesnis ir galiu Savo darbą daryti daug greičiau, nes turiu greitesnį automobilį, nei turėjau anksčiau – tokį, kurio greitis neribojamas!

Man prireikė šešiasdešimties metų, kad pastatyčiau pirmąją aukščiausios specializacijos ligoninę. Prireikė dar dešimties, kad pastatyčiau antrąją. Tačiau tik metus tetruko pastatyti trečiąją ligoninę.

Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Fidžis, 2015 m. rugsėjo 26 d.

Šaltinis:
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Fidžyje, 2015 m. rugsėjo mėn.