Kodėl geriems žmonėms nesiseka?

Per satsangą, vykusį Makao (Kinijoje), vienas sekėjas Svamio paklausė: „Aš skaitau budistinę literatūrą ir turiu vieną klausimą, kuris rūpi ir daugeliui kitų žmonių. Kada nesiseka blogiems žmonėms, mums tai suprantama, bet kodėl nesiseka geriems žmonėms? Dėl karmos dėsnio? Dėl poelgių praeituose gyvenimuose?“

Svamis (per Madhu): Ką pasėjate, tą ir pjaunate. Kartais už tai, ką padarote šiandien, rezultatų sulauksite iškart, o kartais prireikia laiko, kad pamatytumėte pasekmes. Jei trinktelėsite į stalą, jis „trenks“ jums atgal. Jei šiandien pasėjate sėklą, prireiks metų, kol ji atneš jums vaisių. Jei maistą valgote dabar, prireiks 2 valandų jam suvirškinti. Taip ir kiekvienas veiksmas turi atoveiksmio ar reakcijos laiką. Todėl viskas, ką padarėte praeityje, jums sugrįš, nepaisant to, ar esate geras, ar blogas. Nėra taip, kad nesiseka tik geriems žmonėms. Tiesą sakant, jei tikrai esate geras, nebus skirtumo tarp malonumo ir skausmo. Jūs viską matysite tik kaip gėrį. Viskas yra jums į gera.

Kartą gyveno didis karalius, vardu Akbaras. Jis turėjo išmintingą ministrą vardu Birbalas. Birbalas Akbarui sakydavo: „Viskas, kas atsitinka, yra mums į gera“. Pjaustydamas obuolius, karalius nusipjovė pirštą ir jam labai skaudėjo. Birbalas priminė, kad ir tai jam į gera. Karalius labai supyko ir uždarė Birbalą į kalėjimą.

Vieną dieną karalius išvyko medžioti į mišką, o ministrą paliko kalėjime. Atsitiko taip, kad karalius atsiskyrė nuo savo būrio ir pasiklydo. Laukinės genties vyrai pagavo karalių ir nuvedė pas savo vadą. Ta diena genties žmonėms buvo ypatinga – buvo jų šventė ir jie norėjo savo dievui paaukoti žmogų. Radę karalių jie labai apsidžiaugė, jį surišo ir tikrino, ar jis tobulas, kad galėtų jį paaukoti savo dievui. Pastebėję, kad karaliaus pirštas nupjautas, nusprendė, kas jis nėra tobulas ir negali būti paaukotas. Karalių paleido ir jis sugrįžo į savo karalystę. Karalius tuoj pat paleido iš kalėjimo Birbalą ir jo paklausė: „Tu man sakei, jog tai, kad nusipjoviau pirštą, man yra į gera. Iš tikrųjų taip ir buvo. Mane laukinės genties vyrai paleido. Bet kas gero buvo tau visą tą laiką sėdėti kalėjime?“ Tada išmintingasis ministras atsakė, kad jei būtų buvęs laisvėje, tai kartu su karaliumi būtų ėjęs į džiungles. „Vietoje tavęs jie būtų paaukoję mane. Taigi, tai buvo į gera ir tau, ir man.“ Ministras galėjo dejuoti, kad buvo kalėjime, juk jis nieko blogo nepadarė. Tačiau Dievas žinojo, kad jei jis būtų buvęs laisvėje, tai būtų nukentėjęs. Todėl Jis ir pasodino ministrą į kalėjimą.

Kartais tai, ką matome ir laikome sunkumu ar nesėkme, gali būti mums į gera. Bent jau tai, jei ne kas kita, verčia mus melstis Dievui. Sunkiais laikais mes meldžiamės daugiau ir nuoširdžiau. Matote šiuos vaikus – jei jiems nebūtų egzaminų, jie nesimokytų. Kad ir kiek juos kviestumėte, jie ir toliau žaistų. Tačiau kai ateina egzaminai, jie visi mokosi, ir taip gauna ir žinias, ir pažymius. Panašiai ir jums blogi laikai yra lyg egzaminai. Būtent tada turite sukaupti visą savo drąsą ir stiprybę, narsiai sutikti sunkumus, išlaikyti šiuos sunkius egzaminus, gauti gerus pažymius ir užsitarnauti gerą vardą. Taigi priimkite viską, ką tik Dievas duoda, gera ar bloga. Viskas jums yra į gera.

Kinija, Makao, 2015 m. spalio 3 d.
Šaltinis: Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singpūre ir Makao 2015 m. rugsėjo-splio mėn.

Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :