Ar svarbu, kiek kartų kartojame mantrą?
Svamiui lankantis Singapūre 2016 m. kovo 23 d., sekėjas paklausė: Kai kartojame mantrą, kartais labiau koncentruojamės į tai, kiek kartų ją pakartojome, o ne į pačią maldą. Ar iš tikrųjų svarbu, kiek kartų kartojame mantrą?
Svamis: Tai svarbu iki tam tikro etapo, o paskui nebesvarbu. Kaip ir mokantis važiuoti dviračiu – tėtis liepia nuvažiuoti bent dešimt ratų ir sugrįžti, nes jis žino, kad kol nenuvažiuosite dešimties ratų, šiandien nieko nebūsite pasiekęs.
Arba panašiai kaip ir mokantis šokti: jūsų mokytoja gali sakyti, kad turite repetuoti žingsnelį šimtą kartų ir tik tada vėl pas ją ateiti, nes ji žino, kad kitaip neišmoksite.
Todėl guru yra labai protingi – jie jums nurodys kartoti mantrą tam tikrą skaičių kartų, atsižvelgdami į tai, kiek jūs galite. Tas pats guru vienam mokiniui gali pasakyti, kad kartotų 100 kartų, o kitam – 9 kartus.
Iš tikrųjų svarbu ne mantra ar skaičius, kiek kartų ją kartojate, o tai, kaip esate pasirengę, kaip greitai galite gauti iš to naudos.
Jei esate gydytojas, geriau tai suprasite, nes pas jus ateina pacientai su problemomis. Kai kuriems pacientams reikia didesnės vaistų dozės, kai kuriems paskiriate mažesnes dozes. Vieniems jūs leisite injekcijas, o kitiems duosite geriamų vaistų. Tai priklauso nuo žmonių, kurie ateina.
Vienam pacientui pasakysite, kad vaistus turi gerti du kartus per dieną, nes kitaip jo ligos jie neišgydys. Kitam pacientui galite pasakyti, kad gertų tik vieną kartą. Jei jie abu pasipasakos, ką jiems paskyrėte, tai padarys išvadą, kad gydytojas vienam žmogui sako vieną dalyką, o kitam kitą. Tačiau taip yra todėl, kad gydytojas žino, – juk tai jis diagnozavo jūsų būklę. Ar svarbu, kad žmogus vartotų vaistus du kartus per dieną? Taip, svarbu. Ar svarbu, kad jis vartotų 10 mg ar 20 mg per dieną? Esate gydytojas, jūs žinote geriau. Jūs pažįstate jo kūną, žinote jo fizinius duomenis. Taip ir ritualai yra svarbūs tik iki tam tikro laiko. Kai tik „pasveikstate nuo ligos“, daugiau ritualų nebereikia.
Visa sadhana turi vesti į proto ramybę. Jei sadhana sukelia nerimą, tada toks būdas yra netinkamas.
Jums davė tablečių nuo kraujo spaudimo: turite gerti vieną ryte ir vieną vakare. Dabar jaučiate pakilusį kraujo spaudimą, nes užmiršote, ar išgėrėte vaistus. Taip nebus gerai.
Pradžioje reikia šiek tiek disciplinos, ir visi šie ritualai nustatyti būtent dėl to. Jei nebūtų mandirų, bažnyčių, vienuolynų ar kitų religijų šventyklų, jūs niekada neprisiruoštumėte vieną dieną ten nueiti ir kurį laiką pasėdėti. Gyvenimas eitų toliau, nes kasdieną atsiranda vis daugiau reikalų. Taigi, bent jau šios taisyklės ir ritualai užtikrina, kad skiriate šiek tiek laiko nueiti ir atsisėsti priešais Dievą ir kurį laiką su Juo pasikalbėti. Tai jums gali būti naudinga.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Šaltinis: Sai Vrinda
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo 23 d.
Svamis: Tai svarbu iki tam tikro etapo, o paskui nebesvarbu. Kaip ir mokantis važiuoti dviračiu – tėtis liepia nuvažiuoti bent dešimt ratų ir sugrįžti, nes jis žino, kad kol nenuvažiuosite dešimties ratų, šiandien nieko nebūsite pasiekęs.
Arba panašiai kaip ir mokantis šokti: jūsų mokytoja gali sakyti, kad turite repetuoti žingsnelį šimtą kartų ir tik tada vėl pas ją ateiti, nes ji žino, kad kitaip neišmoksite.
Todėl guru yra labai protingi – jie jums nurodys kartoti mantrą tam tikrą skaičių kartų, atsižvelgdami į tai, kiek jūs galite. Tas pats guru vienam mokiniui gali pasakyti, kad kartotų 100 kartų, o kitam – 9 kartus.Iš tikrųjų svarbu ne mantra ar skaičius, kiek kartų ją kartojate, o tai, kaip esate pasirengę, kaip greitai galite gauti iš to naudos.
Jei esate gydytojas, geriau tai suprasite, nes pas jus ateina pacientai su problemomis. Kai kuriems pacientams reikia didesnės vaistų dozės, kai kuriems paskiriate mažesnes dozes. Vieniems jūs leisite injekcijas, o kitiems duosite geriamų vaistų. Tai priklauso nuo žmonių, kurie ateina.
Vienam pacientui pasakysite, kad vaistus turi gerti du kartus per dieną, nes kitaip jo ligos jie neišgydys. Kitam pacientui galite pasakyti, kad gertų tik vieną kartą. Jei jie abu pasipasakos, ką jiems paskyrėte, tai padarys išvadą, kad gydytojas vienam žmogui sako vieną dalyką, o kitam kitą. Tačiau taip yra todėl, kad gydytojas žino, – juk tai jis diagnozavo jūsų būklę. Ar svarbu, kad žmogus vartotų vaistus du kartus per dieną? Taip, svarbu. Ar svarbu, kad jis vartotų 10 mg ar 20 mg per dieną? Esate gydytojas, jūs žinote geriau. Jūs pažįstate jo kūną, žinote jo fizinius duomenis. Taip ir ritualai yra svarbūs tik iki tam tikro laiko. Kai tik „pasveikstate nuo ligos“, daugiau ritualų nebereikia.
Visa sadhana turi vesti į proto ramybę. Jei sadhana sukelia nerimą, tada toks būdas yra netinkamas.
Jums davė tablečių nuo kraujo spaudimo: turite gerti vieną ryte ir vieną vakare. Dabar jaučiate pakilusį kraujo spaudimą, nes užmiršote, ar išgėrėte vaistus. Taip nebus gerai.
Pradžioje reikia šiek tiek disciplinos, ir visi šie ritualai nustatyti būtent dėl to. Jei nebūtų mandirų, bažnyčių, vienuolynų ar kitų religijų šventyklų, jūs niekada neprisiruoštumėte vieną dieną ten nueiti ir kurį laiką pasėdėti. Gyvenimas eitų toliau, nes kasdieną atsiranda vis daugiau reikalų. Taigi, bent jau šios taisyklės ir ritualai užtikrina, kad skiriate šiek tiek laiko nueiti ir atsisėsti priešais Dievą ir kurį laiką su Juo pasikalbėti. Tai jums gali būti naudinga.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Šaltinis: Sai Vrinda
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Singapūre 2016 m. kovo 23 d.
