Ką apie tai pasakysime pasauliui?

Madhusudanas Naidu:  Kaip išnaudojome progą būti arti Avataro?

2006 ar 2007-siais buvau pakviestas kalbėti Malešvaramo samityje (Sai centre) Bangalore. Aš nenorėjau kalbėti apie tai, ką Svamis padaręs, nes kad ir kiek kartotum ar kalbėtum apie Jį, tai niekaip neįrodytų to, kas Jis yra. Net jei ir pasakočiau, kiek daug stebuklų Jis padarė, kiek daug žmonių Jis išgelbėjo, kiek daug pokyčių sukėlė, tai vis tiek būtų tik slydimas paviršiumi.

Aš neparuošiau jokios kalbos. Negalėjau. Bet meldžiau Svamio, kad Jis kalbėtų per mane. Kalbėjau daugiau kaip 45 min., gal valandą, bet nedaug teprisimenu, ką. Prisimenu tik vienintelį dalyką, kad kalbėjau apie tai, jog Svamis atėjo ir tiek daug mūsų pasikvietė prie Savęs. Iš tiesų, jei pažvelgtume į savo gyvenimus, tai nė vienas iš mūsų ranką ant krūtinės padėjęs negalėtų pasakyti, kad tokios progos nusipelnė, kad yra vertas tokios galimybės ir turėjo šią progą gauti. Nė vienas iš mūsų negalime taip pasakyti, nes tai Jis iš Savo atjautos suteikė tą progą, ir nesvarbu dėl kokios priežasties.

Šventraščiai Jį apibūdina kaip „Ahetuka daya sindhu“ – tą, kuris lieja Savo gailestingumą be jokios priežasties. Svamis toks buvo, Jis ir toliau toks pats yra.

Paskui aš sekėjams pasakiau, kad Svamis mums davė viską, nors mes nieko nenusipelnėme. Bet tai buvo duota tik keletui iš 7,2 milijardo žmonių žemėje (tuo metu apie 6,5 milijardo). Tik keli milijonai gavo progą prie Jo prisiartinti, pamatyti Jį savo akimis, prisiliesti prie Jo, išgirsti Jį ir pasikalbėti su Juo, būti Jo artumoje ir mėgautis visa Dieviška meile, kuri kitaip būtų nesuvokiama. Kokia didžiulė atsakomybė gula ant mūsų, sekėjų, pečių, nes ateis laikas, kai Svamio tikrai čia nebebus, o mes visi vis dar būsime. Ir pasaulis mūsų paklaus: „Jūs buvote Dievo artumoje, Jo akivaizdoje, iš Jo gavote tiek daug pamokymų, turėjote tiek daug progų. Ko mokysite mus? Ką mums duosite? Kuo mums padėsite? Nes mes neturėjome tokios geros lemties būti su Svamiu, būti su Avataru. Dėl kažkokios priežasties Jis mūsų nepakvietė. Tai jūs esate tie laimingieji, kurie gavote šitą malonę.“ Taigi, Malešvarame susirinkusių sekėjų paklausiau: „Ką gi atsakysite?“

Aš pasakiau, kad tikrai atėjo laikas pereiti nuo teisių prie atsakomybių. Dabar tas laikas. Ateis diena, kai pasaulis mūsų paklaus: „Ką iš tikrųjų padarėte, gavę progą būti su Pačiu Dievu?“ Mano prote buvo šis svarbiausias klausimas. Akivaizdu, kad tuo pasidalinęs, priverčiau daug žmonių apie tai susimąstyti. Nes daugumoje satsangų kalbama apie tai, kad „1943-siais vieną pirmadienį buvome daršane ir štai kas nutiko... 1968-siais mano senelis ir močiutė nuvyko ir buvo taip...“ 40 metų žmonės kalba, ką Svamis jiems padarė. Tačiau labai sunku pasakyti, ką jie dėl Svamio padarė per tuos 40 metų. Mano klausimas buvo toks: „Ką apie tai pasakysime pasauliui? Kaip pasinaudojome tokia galimybe? Ką mes padarėme?“

Iš Šri Madhusudano Naidu kalbos satsange „Tatva Samykša“ 2017 m. spalio 30 d.
Satja Sai Gramoje, Mudenahalyje.

„Tatva Samykša“ – taip vadinasi pirmadienio vakarais vykstantys susitikimai, kuriuose žinomi žmonės kalba Madenahalio Satjos Sai Gramos akademinio miestelio gyventojams.

Šaltinis: Šri Satja Sai Vrinda