„Tu turi tapti Manimi“
Šri Madhusudanas Naidu
Svamis pasakė: „Mano tikroji misija yra Transformacija. Aš nesustosiu tol, kol paskutinis žmogus žemėje nebus transformuotas. Kokiu nors vardu, kokiu nors pavidalu, kokioje nors situacijoje, kokioje nors vietoje, kokiu nors pretekstu, naudodamasis kokiu nors instrumentu Aš vis ateisiu ir ateisiu, kol visi iki vieno žmonės žemėje netaps Dieviški. Mokyklos ir ligoninės iš tikrųjų yra tik pretekstai, kad pasiekčiau tai, dėl ko atėjau.“
Tai skamba tikrai ambicingai, kai matome, koks dabar pasaulis, koks jis susiskaldęs. Visur nesantaika, ar tai būtų Šiaurės Korėja, ar Sirija, ar Amerika. Šioje situacijoje Jis sako: „Aš transformuosiu visus iki vieno žmones žemėje.“
Aš Jo paklausiau: „Kaip galiu Tau padėti tame darbe, kurį darai, Tavęs neapribodamas“. Jis atsakė: „Tu turi tapti beribis. Tu turi tapti Manimi.“ Kiekvienam darbui riekia kvalifikacijos, taip pat ir šiam. Jei norite tapti Jo instrumentu – reikalavimas būtent toks.
Noriu, kad kiekvienas pažiūrėtų į tai labai rimtai. Jei tokia dvasinė revoliucija negalės įvykti dabar, kai Svamis nusimetė Savo fizinio pavidalo mają (kiek daug mūsų čia įstrigę!), jei neatsiliepsite į Jo kvietimą, mes būsime nieko verti ir apgailėtini pasaulio akyse. Jei netapsime tokie, kokių Jis tikisi, tai kaip galėsime žiūrėti žmonėms į akis? To turime savęs paklausti. Turime nenurimti, nekantrauti, prarasti ramybę ir miegą kamuodamiesi nuo minties, kad netampame tokie, kokių Jis mūsų tikisi.
Kad taptum gydytoju, turi baigti medicinos mokslus; inžinieriaus ar kokiam kitam laipsniui gauti irgi reikia atitinkamai mokytis. Bet čia mūsų darbas daug lengvesnis. Svamis sako: „Jūs jau esate Manimi. Jums reikia tik nebebūti visu tuo, kuo nesate.“ Todėl tai ir vadinama savo tikrosios Savasties suvokimu (Savirealizacija), o ne savo pasiekimais. Tai nėra kažkas, kas turi ateiti iš išorės. Pašalinkite viską, kuo nesate.
Žinoma, Jo misija nesustos. Ji vyks su mumis, be mūsų, nepaisant mūsų. Niekas niekada neturi to laikyti savaime suprantamu dalyku, kad „aš esu čia, nes Jis manęs nori“ ar „be manęs Jis nesusitvarkys“. Negalite labiau apsikvailinti, nei taip galvodami.
Kai pažvelgiu į pastaruosius 4-5 metus, jaučiu, kad dabar pats laikas labai rimai imtis dvasingumo. Tai ne savaitgalio užsiėmimas, ne ketvirtadienio ar sekmadienio reikalas. Kiekvieną mielą akimirką turime žengti žingsnį pirmyn. Niekada neatsitraukite atgal. Jei to negalėsite pasiekti Sūkšmos laikotarpiu, nemanau, kad tai galėsite pasiekti netolimoje ateityje. Svamis neseniai pasakė: „Avataras Prema Sai nebus toks paprastas, kaip Aš. Jis bus tylus mokytojas. Jo buvimas – tai jūsų mokymas. Daug sekėjų Jo akivaizdoje pasimes, nes jie nieko nesupras. „Jis ateina, pusantros valandos sėdi ant pakylos, nieko nevyksta, paskui Jis atsistoja ir išeina“. Į tokią situaciją pakliūsime, jei šio laikotarpio nesuprasime teisingai.
Iš Šri Madhusudano Naidu kalbos satsange „Tatva Samykša“ 2017 m. spalio 30 d.
Satja Sai Gramoje, Mudenahalyje.
Šaltinis: Šri Satja Sai Vrinda
Svamis pasakė: „Mano tikroji misija yra Transformacija. Aš nesustosiu tol, kol paskutinis žmogus žemėje nebus transformuotas. Kokiu nors vardu, kokiu nors pavidalu, kokioje nors situacijoje, kokioje nors vietoje, kokiu nors pretekstu, naudodamasis kokiu nors instrumentu Aš vis ateisiu ir ateisiu, kol visi iki vieno žmonės žemėje netaps Dieviški. Mokyklos ir ligoninės iš tikrųjų yra tik pretekstai, kad pasiekčiau tai, dėl ko atėjau.“
Tai skamba tikrai ambicingai, kai matome, koks dabar pasaulis, koks jis susiskaldęs. Visur nesantaika, ar tai būtų Šiaurės Korėja, ar Sirija, ar Amerika. Šioje situacijoje Jis sako: „Aš transformuosiu visus iki vieno žmones žemėje.“
Aš Jo paklausiau: „Kaip galiu Tau padėti tame darbe, kurį darai, Tavęs neapribodamas“. Jis atsakė: „Tu turi tapti beribis. Tu turi tapti Manimi.“ Kiekvienam darbui riekia kvalifikacijos, taip pat ir šiam. Jei norite tapti Jo instrumentu – reikalavimas būtent toks. Noriu, kad kiekvienas pažiūrėtų į tai labai rimtai. Jei tokia dvasinė revoliucija negalės įvykti dabar, kai Svamis nusimetė Savo fizinio pavidalo mają (kiek daug mūsų čia įstrigę!), jei neatsiliepsite į Jo kvietimą, mes būsime nieko verti ir apgailėtini pasaulio akyse. Jei netapsime tokie, kokių Jis tikisi, tai kaip galėsime žiūrėti žmonėms į akis? To turime savęs paklausti. Turime nenurimti, nekantrauti, prarasti ramybę ir miegą kamuodamiesi nuo minties, kad netampame tokie, kokių Jis mūsų tikisi.
Kad taptum gydytoju, turi baigti medicinos mokslus; inžinieriaus ar kokiam kitam laipsniui gauti irgi reikia atitinkamai mokytis. Bet čia mūsų darbas daug lengvesnis. Svamis sako: „Jūs jau esate Manimi. Jums reikia tik nebebūti visu tuo, kuo nesate.“ Todėl tai ir vadinama savo tikrosios Savasties suvokimu (Savirealizacija), o ne savo pasiekimais. Tai nėra kažkas, kas turi ateiti iš išorės. Pašalinkite viską, kuo nesate.
Žinoma, Jo misija nesustos. Ji vyks su mumis, be mūsų, nepaisant mūsų. Niekas niekada neturi to laikyti savaime suprantamu dalyku, kad „aš esu čia, nes Jis manęs nori“ ar „be manęs Jis nesusitvarkys“. Negalite labiau apsikvailinti, nei taip galvodami.
Kai pažvelgiu į pastaruosius 4-5 metus, jaučiu, kad dabar pats laikas labai rimai imtis dvasingumo. Tai ne savaitgalio užsiėmimas, ne ketvirtadienio ar sekmadienio reikalas. Kiekvieną mielą akimirką turime žengti žingsnį pirmyn. Niekada neatsitraukite atgal. Jei to negalėsite pasiekti Sūkšmos laikotarpiu, nemanau, kad tai galėsite pasiekti netolimoje ateityje. Svamis neseniai pasakė: „Avataras Prema Sai nebus toks paprastas, kaip Aš. Jis bus tylus mokytojas. Jo buvimas – tai jūsų mokymas. Daug sekėjų Jo akivaizdoje pasimes, nes jie nieko nesupras. „Jis ateina, pusantros valandos sėdi ant pakylos, nieko nevyksta, paskui Jis atsistoja ir išeina“. Į tokią situaciją pakliūsime, jei šio laikotarpio nesuprasime teisingai.
Iš Šri Madhusudano Naidu kalbos satsange „Tatva Samykša“ 2017 m. spalio 30 d.
Satja Sai Gramoje, Mudenahalyje.
Šaltinis: Šri Satja Sai Vrinda
