Jei auginsite vaikus neprisirišę – nekentėsite

Jei auginsite vaikus neprisirišę – nekentėsite

Per satsangą Cisternine, Italijoje, 2016 m. balandžio 18 d. sekėjas paklausė, kodėl nepaisant didelės tėvų meilės savo vaikams, labai sunkiai klostosi geri jų santykiai?

Svamis: Meilė nepažįsta kančios. Kenčia prisirišimas. Jei esate prisirišęs, jūs priverstas kentėti, bet jei iš tiesų mylite, kančios nėra. Koks čia skirtumas? Tėvai yra tik kanalas, atvedantis kitą sielą į pasaulį. Kita siela turi savo kelionę. Ji atėjo su savo pačios istorija ir šiandien toliau gyvena, remdamasi savo polinkiais iš praeitų gyvenimų. Tol, kol manote esąs tik Dievo tarnas, kuris perdavė pasauliui Dievo dovaną, kol esate tik laikinas prižiūrėtojas ir nieko nesisavinate, jums viskas bus gerai. Koks ryšys tarp jūsų ir Dievo, toks pat ryšys yra ir tarp vaiko ir Dievo. Jei elgiatės su vaikais taip atsirišę, meldžiate jiems gerovės ir darote tai, kas jiems geriausia, tai ir yra meilė. Tačiau kai imate manyti, jog vaikai atėjo iš jūsų ir dėl jūsų – kad jūs tiek daug jiems padarėte ir jie turi tai grąžinti – tokie „pasimatymai“ veda į nusivylimą (žodžių žaismas angl.: these ‘appointments’ lead to disappointment). Dievas rūpinasi jumis, Jis pasirūpins ir vaikais. Jei melsitės ir jiems darysite ką tik galite geriausiai, neturėdami jokių lūkesčių, tai išlaisvins jus iš visų kančių.

Kartą rabinas leidosi į kelionę. Jo žmona liko namuose. Kai tėvas buvo išvykęs, per nelaimingą atsitikimą abu jo sūnūs žuvo. Kol tėvas keliavo į namus iš piligriminės kelionės, jo žmona mąstė, kaip turėtų jam pranešti tą žinią. Ji buvo visai neprisirišusi moteris ir buvo pasiruošusi viską pasakyti savo vyrui. Ji galvojo taip: aš liksiu neprisirišusi ir darysiu taip, kad jam padėčiau.

Kai po ilgos varginančios kelionės rabinas sugrįžo į namus, pirmiausia jis paklausė: „Kur yra vaikai?“

Jo žmona atsakė: „Tu ilgai keliavai. Nusimaudyk ir pavalgyk. Apie tai galėsime pasikalbėti vėliau.“

Vyras nustebo, bet vis dėlto pakluso tam, ką sakė žmona. Kai jie sėdo valgyti, vyras įdėmiai pažvelgė į žmoną, kuri atrodė gana išsigandusi ir susirūpinusi, ir paklausė, kas jai kelia nerimą.

Žmona atsakė: „Mano pone, kai buvai išvykęs, atėjo vienas tavo draugas, padavė man du brangakmenius ir pasakė, kad kai grįš, juos atsiims. Bet žinai, aš labai pamėgau tuos brangakmenius ir dabar nebenoriu tavo draugui jų grąžinti. Tai man ir kelia nerimą.“

Kadangi vyras buvo labai pamaldus, tad savo žmonai pasakė: „Niekada nemaniau, kad tu taip elgsiesi. Maniau, kad esi labai pamaldi ir neprisirišusi moteris. Laikyti kito žmogaus nuosavybę ir jos negrąžinti – tai tolygu vagystei. Turi atiduoti brangakmenius tam, kam jie ir priklauso“.

Tada žmona pasakė: „Būtent tai aš ir turiu tau pasakyti. Kai buvai išvykęs, atėjo Dievas ir pasiėmė abu vaikus, kuriuos mums buvo davęs. Ar būtų teisinga man ginčytis su Dievu ir bandyti pasilikti tai, kas priklauso Jam?“ Vyras suprato už žmonos žodžių slypinčią tiesą.

Jei auginsite vaikus taip neprisirišdami, nekentėsite. Darykite jiems ką tik galite geriausio, nes meilė gyva duodama ir atleisdama. Duodami ir atleisdami jūs iš tiesų mylite savo vaikus. Jei iš tikrųjų juos mylite, tai vieną dieną meilė jums sugrįš. Turite kantriai laukti. Jei vis turėsite lūkesčių, tai ir toliau kentėsite.

Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Šaltinis:
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Italijoje, 2016 m. balandžio mėn. 16-21 d.
Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :