Kai žinosite aukštesnę tiesą, baimė pradings
Per satsangą Australijoje 2015 m. rugsėjo 24 d. sekėjas Svamio paklausė, kaip tapti bebaimiu.
Svamis: Kada kyla baimė? Baimė atsiranda tada, kai galvojate, jog būsite sužaloti, jog kažką prarasite ar atsidursite nepalankioje situacijoje. Tada ateina baimė, nes tapatinate save tik su kūnu ir galvojate, kad jį reikia apsaugoti, jį reikia prižiūrėti, juo reikia rūpintis. Jei kas nors vyksta nepalankiai, jums kyla pyktis, baimė ir panašios neigiamos emocijos. Tai susitapatinimas su jūsų nykstančia, fizine prigimtimi jums kelia baimę. Jei žinosite, kad fizinis kūnas yra laikinas ir vieną dieną jį turėsite palikti, baimė irgi praeis. Kai žinosite aukštesnę tiesą, baimė pradings.
Jei vaikai vidury nakties nori nueiti į tualetą, jie bijo, nes mano, jog už durų gali slėptis vaiduoklis. Vaikai galvoja, kad vaiduokliai egzistuoja ir gali juos pagauti, todėl ir nenori eiti į tualetą. Ką daro motina? Ji paima vaiką už rankos, nusiveda jį į tualetą, uždega šviesą ir jam parodo, kad jokio vaiduoklio nėra – ten tuščia. Tada vaikas suvokia, kad vaiduoklio nėra ir nėra ko bijoti.
Baimė yra vaizduotės padarinys. Ji kyla iš susitapatinimo su savo kūnu, nes galvojate, kad jis yra nuolatinis. Kai ateina Dievo įsikūnijimai, jie uždega išminties šviesą ir jums parodo, kad nėra ko bijoti, nes visi yra jūsų, niekas negali jūsų nuskriausti, niekas negali jums padaryti nieko blogo. Viskas, kas įvyksta, yra jums į gera. Kai patikite Avataro žodžiais, kad viskas yra ne kas kita, o jūsų pačių Savastis, atsispindinti daugybėje veidrodžių, tada nėra ko bijoti. Jei suvoksite, kad iš tikrųjų esate Dieviški, tai suprasite, kad esate ne kas kita, o Dievas, ir kad visa kūrinija yra ne kas kita, o Dievas. Argi Dievas gali nuskriausti Dievą, argi Dievas gali nubausti Dievą? Dievas gali tik mylėti Dievą. Todėl suvoksite, kad jei ir yra kas nors nepalankaus, tai jums yra į gera. Laikui bėgant tai suvoksite ir tada judėsite pirmyn. Kol nepradėsite tapatintis su savo tikrąja prigimtimi, kuri yra Dieviška, tol negalėsite būti bebaimiu.
Upanišadose yra pasakojimas apie liūtuką, kuris tik gimęs pasiklydo avių bandoje. Jis ėmė galvoti, kad yra avis, ėmė bliauti, ėsti ir elgtis kaip avis. Kol vieną dieną jis išvydo didingą liūtą ir kai šis suriaumojo, liūtukas pajuto pagarbią baimę, nes nežinojo, kad džiunglėse gyveno toks gražus ir didingas padaras. Kai visos avys iš baimės išsilakstė, jis liko stovėti šalia galingo liūto. Liūtas jo paklausė: „Tu gi esi liūtukas, ką veiki tarp tų avių?“ Liūtukas atsakė: „Aš esu ne liūtas, aš esu avis“. Liūtas tarė: „Ne, tu esi liūtas. Eikš, aš tau parodysiu.“ Jis nusivedė liūtuką prie upės ir parodė jam jo atspindį vandenyje. Liūtukas pamatė, kad jis tikrai yra liūtukas, o ne avis. Truputį pasistengęs jis galėjo riaumoti, o ne tik mekenti. Taip visa baimė pradingo. Jis daugiau nieko nebebijojo, nes žinojo, kad yra liūtas, o ne baikšti avis.
Kai suvoksite, kad jūsų tikroji prigimtis yra Dievas, visa baimė pradings. Jūs tapsite didingi, jūs tapsite teisingi, jūs tapsite bebaimiai ir, svarbiausia, jūs tapsite mylintys.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Šaltinis:
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Australijoje, 2015 m. rugsėjo mėn. 23–24 d.
Jei vaikai vidury nakties nori nueiti į tualetą, jie bijo, nes mano, jog už durų gali slėptis vaiduoklis. Vaikai galvoja, kad vaiduokliai egzistuoja ir gali juos pagauti, todėl ir nenori eiti į tualetą. Ką daro motina? Ji paima vaiką už rankos, nusiveda jį į tualetą, uždega šviesą ir jam parodo, kad jokio vaiduoklio nėra – ten tuščia. Tada vaikas suvokia, kad vaiduoklio nėra ir nėra ko bijoti.
Baimė yra vaizduotės padarinys. Ji kyla iš susitapatinimo su savo kūnu, nes galvojate, kad jis yra nuolatinis. Kai ateina Dievo įsikūnijimai, jie uždega išminties šviesą ir jums parodo, kad nėra ko bijoti, nes visi yra jūsų, niekas negali jūsų nuskriausti, niekas negali jums padaryti nieko blogo. Viskas, kas įvyksta, yra jums į gera. Kai patikite Avataro žodžiais, kad viskas yra ne kas kita, o jūsų pačių Savastis, atsispindinti daugybėje veidrodžių, tada nėra ko bijoti. Jei suvoksite, kad iš tikrųjų esate Dieviški, tai suprasite, kad esate ne kas kita, o Dievas, ir kad visa kūrinija yra ne kas kita, o Dievas. Argi Dievas gali nuskriausti Dievą, argi Dievas gali nubausti Dievą? Dievas gali tik mylėti Dievą. Todėl suvoksite, kad jei ir yra kas nors nepalankaus, tai jums yra į gera. Laikui bėgant tai suvoksite ir tada judėsite pirmyn. Kol nepradėsite tapatintis su savo tikrąja prigimtimi, kuri yra Dieviška, tol negalėsite būti bebaimiu.
Upanišadose yra pasakojimas apie liūtuką, kuris tik gimęs pasiklydo avių bandoje. Jis ėmė galvoti, kad yra avis, ėmė bliauti, ėsti ir elgtis kaip avis. Kol vieną dieną jis išvydo didingą liūtą ir kai šis suriaumojo, liūtukas pajuto pagarbią baimę, nes nežinojo, kad džiunglėse gyveno toks gražus ir didingas padaras. Kai visos avys iš baimės išsilakstė, jis liko stovėti šalia galingo liūto. Liūtas jo paklausė: „Tu gi esi liūtukas, ką veiki tarp tų avių?“ Liūtukas atsakė: „Aš esu ne liūtas, aš esu avis“. Liūtas tarė: „Ne, tu esi liūtas. Eikš, aš tau parodysiu.“ Jis nusivedė liūtuką prie upės ir parodė jam jo atspindį vandenyje. Liūtukas pamatė, kad jis tikrai yra liūtukas, o ne avis. Truputį pasistengęs jis galėjo riaumoti, o ne tik mekenti. Taip visa baimė pradingo. Jis daugiau nieko nebebijojo, nes žinojo, kad yra liūtas, o ne baikšti avis. Kai suvoksite, kad jūsų tikroji prigimtis yra Dievas, visa baimė pradings. Jūs tapsite didingi, jūs tapsite teisingi, jūs tapsite bebaimiai ir, svarbiausia, jūs tapsite mylintys.
Šri Satja Sai Baba (per Madhu)
Šaltinis:
Bukletas apie Dieviškąjį vizitą Australijoje, 2015 m. rugsėjo mėn. 23–24 d.
