Aukso puodas
„Sutikome kitą porą, kurios istorija buvo veikiau skirtinga, negu liūdna. Jie buvo iš Kudaloro (netoli Panručio, Tamilnadu valstijos). Šie žmonės buvo giliai įklimpę į skolas, todėl išgirdę apie dieviškus Babos stebuklus, jie atvyko pas Jį pagalbos. Baba į juos nekreipė dėmesio, bet jie buvo atkaklūs ir pas Jį dažnai atvažiuodavo. Laikui einant, Baba nusileido ir pradėjo su jais kalbėtis. Kiekvieną kartą jie prašydavo Babos suteikti malonę ir apsilankyti jų namuose. Galiausiai Baba sutiko ir kartu su jais, jų automobiliu, nuvažiavo. Įėjęs į jų namus Jis atsisėdo. Leido jiems atlikti padapūdžą (kojų apiplovimas). Ritualui pasibaigus, Jis viena koja treptelėjo į grindis, ir staiga atsirado bronzinis puodas, pilnas aukso monetų!
Poros džiaugsmui nebuvo ribų, tačau Baba liepė jiems tučtuojau užrakinti namus ir kartu vykti atgal į Putapartį. Ten jie buvo 15 dienų, tačiau vis stiprėjo troškimas grįžti namo ir pasiimti tą aukso puodą. Tačiau Baba neleido jiems išvykti. Viršų paėmė godumas, o ne Dievas, todėl jie grįžo namo į Kudalorą. Įėję pro duris pamatė, kad štai jis – aukso puodas iš tiesų yra. Godžiai puolė prie jo ir tik jiems prisilietus puodas pradingo! Jie vėl grįžo į Putapartį, bet Baba daugiau su jais nekalbėjo.“
