Kiekvienam gyvenimo laikotarpiui taikomos skirtingos taisyklės
Žmogaus gyvenimas žemėje pagal laiką skirstomas į keturis etapus. Pirmasis etapas – „brahmačarja“, kada mokaisi ir įgauni žinių, kurių reikia gyvenimui – tiek materialiam, tiek dvasiniam. Antrasis etapas – „grihastha“, kai žmogus sukuria šeimą, augina vaikus, atlieka visus darbus, susijusius su atsakomybe už šeimą. Kitas etapas – „vanaprastha“, kai žmogus turi atitolti nuo savo šeimos reikalų ir atsiduoti veiklai, kuri skirta visuomenės labui. Galiausiai, „sanjasa“ etapas, kai reikia atsitraukti net ir nuo visuomeninių darbų ir galvoti tik apie Dievą, ir nieką daugiau.
Turite eiti po žingsnelį – panašiai, kaip po laiptelį lipote laiptais (palyginimas su laiptais, kuriais visi užlipo į maldų kambarį, kur ir vyko satsangas) – reikėjo įveikti daug laiptelių, ir žengdami po žingsnelį atsiduriate vis aukščiau. Panašiai ir per gyvenimo etapus turime eiti palaipsniui. Gyventi reikia atsižvelgiant į laiką, aplinkybes ir situacijas. Tam tikram žmogaus amžiui ir laikui taikomos skirtingos taisyklės, ir jų reikia laikytis. Indijoje yra tam tikros taisyklės, skirtos indams, ir jų reikia laikytis. Taisyklės yra ir Kanadoje, kurių reikia laikytis. Taisyklės yra ir Amerikoje, ir jų reikia laikytis. Taip yra ir taisyklių, susijusių su žmogaus amžiumi ir laiku, ir jų reikia laikytis.
Kaip yra dabar? Mes daug laiko praleidžiame brahmačarjos etape – t.y. stengiamės mokytis ir kaupti daug žinių, kurios mums bus reikalingos, tačiau dauguma tų žinių skirtos pilvui prikimšti. Jos neskatina galvoti apie Dievą ir aukštesnius dalykus. Per grihasthos etapą auginame vaikus, didiname savo turtus, garsiname savo vardą, įsitvirtiname visuomenėje, nesiliaudami to daryti. Bet paskui ateina vanaprasthos etapas: vaikai užaugo, todėl atsakomybę už juos turite atiduoti jiems patiems, o jūs turite atsiduodate visuomenės labui. Ir pagaliau ateina sanjasos etapas, kai jūsų kūnas nusilpsta, kūnas ir protas tampa nepajėgūs tarnauti visuomenei; tuomet jūs turite visiškai nuo visko nusišalinti ir galvoti vien tik apie Dievą. Jeigu eisite šitaip, po žingsnelį, kelionės tikslą tikrai pasieksite.
Dieviškasis vizitas Kanadoje. 2016 birželio 10 d.
Šri Satjos Sai Babos (per Madhu) kalba
Šaltinis: saivrinda.org
Turite eiti po žingsnelį – panašiai, kaip po laiptelį lipote laiptais (palyginimas su laiptais, kuriais visi užlipo į maldų kambarį, kur ir vyko satsangas) – reikėjo įveikti daug laiptelių, ir žengdami po žingsnelį atsiduriate vis aukščiau. Panašiai ir per gyvenimo etapus turime eiti palaipsniui. Gyventi reikia atsižvelgiant į laiką, aplinkybes ir situacijas. Tam tikram žmogaus amžiui ir laikui taikomos skirtingos taisyklės, ir jų reikia laikytis. Indijoje yra tam tikros taisyklės, skirtos indams, ir jų reikia laikytis. Taisyklės yra ir Kanadoje, kurių reikia laikytis. Taisyklės yra ir Amerikoje, ir jų reikia laikytis. Taip yra ir taisyklių, susijusių su žmogaus amžiumi ir laiku, ir jų reikia laikytis.Kaip yra dabar? Mes daug laiko praleidžiame brahmačarjos etape – t.y. stengiamės mokytis ir kaupti daug žinių, kurios mums bus reikalingos, tačiau dauguma tų žinių skirtos pilvui prikimšti. Jos neskatina galvoti apie Dievą ir aukštesnius dalykus. Per grihasthos etapą auginame vaikus, didiname savo turtus, garsiname savo vardą, įsitvirtiname visuomenėje, nesiliaudami to daryti. Bet paskui ateina vanaprasthos etapas: vaikai užaugo, todėl atsakomybę už juos turite atiduoti jiems patiems, o jūs turite atsiduodate visuomenės labui. Ir pagaliau ateina sanjasos etapas, kai jūsų kūnas nusilpsta, kūnas ir protas tampa nepajėgūs tarnauti visuomenei; tuomet jūs turite visiškai nuo visko nusišalinti ir galvoti vien tik apie Dievą. Jeigu eisite šitaip, po žingsnelį, kelionės tikslą tikrai pasieksite.
Dieviškasis vizitas Kanadoje. 2016 birželio 10 d.
Šri Satjos Sai Babos (per Madhu) kalba
Šaltinis: saivrinda.org
