Kai meilė liejas iš širdies į širdį

Vanduo, kuris teka, būna skaidrus ir švarus. Vanduo, kuris stovi, palaipsniui sugenda – ateina metas, kai tokiame vandenyje ima veistis visokie kirminai.

Panašiai ir prėma (meilė) – kai ji nuolatos juda, liejasi iš širdies į širdį, iš vietos į vietą, nuo žmogaus prie žmogaus, tada ji pasiekia kelionės tikslą, kuris vadinamas Dievo Malone. Tokia prėma yra skaidri ir švari.

Tačiau jeigu prėma, arba meilė, pririšta prie vieno asmens, neva „jis priklauso man, jis yra mano“ – tuomet ji negali tekėti, ji tyvuliuoja vienoje vietoje. Tokia prėma bus vadinama kama, arba prėma su įsikibimu į tam tikrą žmogų.

Tokia prėma, kuri apribota, susiaurinta ir izoliuota, negali būti vadinama prėma tikrąja to žodžio prasme.

Satja Sai Baba, 1972 m.