Koks yra idealus sekėjas. Iš interviu su ponia Rani Subramanian

Vieną rytą, apie 7 val., Svamis atėjo į mano kambarį ir tarė: „Einam su Manim.“ Mano kambarys buvo apačioje, jis buvo tarsi butas: su svetaine, miegamuoju, vonios kambariu ir balkonu. Svamio kambarys buvo viršuje. Jis pamatė, kad kitame kambaryje miega mano dukra, todėl nenorėdamas jos pažadinti, nusivedė mane į balkoną ir paklausė: „Ko tu nori? Prašyk, ir Aš tau duosiu!“ Nustebau, kodėl Svamis man vėl staiga užduoda tą patį klausimą! Tariau: „Svami, aš noriu būti idealia sekėja.“ Jis paklausė: „Ar žinai, kaip turėsi elgtis?“ Atsakiau: „Nežinau, Svami. Pasakyk prašau, kaip turėsiu elgtis.“

Tada Jis pasakė: „Turėsi būti nuolanki. Kai atvyksi pamatyti Manęs, vieną kartą Aš tave priimsiu šiltai, kalbėsiu su tavimi, kitą kartą galiu net paklausti: „Kas prašė tavęs čia važiuoti? Prašau išvykti!“ Galiu būti aštrus ir šiurkštus! Abiem atvejais turi jaustis vienodai! Neturi būti jokio skirtumo! Turi ramiai priimti ir vieną, ir kitą elgesį. Neturi reaguoti. Kai Aš malonus, tu laiminga, kai Aš nemalonus, tu nelaiminga! Tai nėra tikrojo sekėjo bruožas (lakšana).“