Einšteino savitvarda

Einšteino savitvarda

Jūs matyt gerai žinote Einšteiną. Jis buvo ne tik didis mokslininkas, bet ir labai išmintingas žmogus, o šitoks derinys pasitaiko itin retai. Jis turėjo kvailą žmoną. Ji buvo ne tik neišsilavinusi, bet ir visiškai netašyta. Einšteinas visuomet buvo paniręs į savo tyrinėjimus, eksperimentus, apmąstymus. Jis tiek įnikdavo į savo darbą, kad niekados laiku neateidavo valgyti, kad ir kiek žmona jį kviesdavo.

Žmoną erzino toks vyro elgesys, ir ji dažnai pratrūkdavo pykčiu. Kartą ji buvo labai išalkusi. Padengusi stalą ji kelis kartus kvietė vyrą eiti valgyti. Tačiau Einšteinas buvo savo minčių pasaulyje ir jos žodžių negirdėjo. Įpykusi žmona atsinešė ąsotį vandens ir išpylė jį savo vyrui ant galvos, visa tai palydėdama priekaištų lavina.

Nors ir visas permirkęs, Einšteinas nė kiek nesupyko. Jis šypsodamasis pasižiūrėjo į žmoną ir ramiai tarė: „Iki šiol visas dienas buvo žaibas ir griaustinis. O šiandien ant mano galvos pasipylė ir liūtis!“

Ar galite įsivaizduoti tokį pakantumą, ramumą ir humorą? Kitas vyras tokioje situacijoje griebęs tą patį ąsotį trenktų su juo žmonai per galvą. Bet Einšteinas niekuomet nė nemanė atsilyginti tuo pačiu ar bent atsikirsti. Šitokios savitvardos žmogus jis buvo.

Satja Sai Baba, 1990

Print Friendly Version of this page Get a PDF version of this webpage

Raktiniai žodžiai :