Prie Guru pėdų
Kartą teko būti labai arti Bhagavano – tai buvo Kodaikanalo kelionėje, kur visą laiką gyvenome kartu su Juo. Šioje kelionėje išmokau labai įdomių pamokų. Su Bhagavanu ir valgydavome kartu. Kartą per pietus, kai maistas jau buvo patiektas, Bhagavanas mums davė ženklą giedoti Brahmarpanam mantrą. Baigęs giedoti ir atsimerkęs išvydau Svamį, atidžiai žiūrintį į mane. Mano širdis apsalo, bet kartu ir nustebau, nes Svamis ketino man pasakyti kažką svarbaus. Jis tarė: „Ar negali pabūti ramus ir susikaupęs, kai giedi Brahmarpanam?“ Apstulbau, nes nesupratau, ką tokio padariau. Pasirodo, per tą trumpą laiką man pačiam nė nesuvokiant aš muisčiausi, kasydamasis tai nosį, tai nugarą – ir tai Svamiui nepraslydo pro akis. Jis patarė: „Kai giedi Brahmarpanam, būk susikaupęs, nes tomis akimirkomis tu aukoji maistą Viešpačiui.“ Tai buvo labai svarbi pamoka, kurią gavau būdamas fiziškai arti Bhagavano.Toje pačioje Kodaikanalo kelionėje pamačiau, kaip Bhagavanas rūpinasi kiekvienu iš mūsų. Kai visi susėdome pusryčiauti, Svamis pamatė, kad nėra vieno berniuko, ir paklausė, kur jis. Studentai atsakė, kad tas berniukas prastai jaučiasi ir liko miegoti kambaryje. Kol mes valgėme, Svamis nepastebimai nuėjo į virtuvę puodelio kavos. Kai kurie iš mūsų, jau baigę valgyti, nusekė paskui Svamį aukštyn laiptais į kambarį, kur miegojo tas berniukas. Į kambarį nuėjome anksčiau už Svamį ir tą berniuką pabudinome. Jis pamatė, kaip ateina Svamis, ir jau ketino keltis, bet Svamis tarė: „Ne ne! Gulėk ir atsigerk kavos, kurią tau atnešiau.“ Berniukas buvo nepaprastai laimingas, kad Svamis fiziškai taip arti ir taip juo rūpinasi. Jis pabandė į savo rankas paimti kavos puodelį, bet Svamis tarė: „Nesikelk, tik galvą truputį kilstelk.“ Matėme, kaip Viešpats patarnauja Savo sekėjams. Svamis laikė kavos puodelį prie berniuko lūpų ir girdė jį po mažą gurkšnelį.
Dr. N Siva Kumar. Lessons For Life From The Upanishads
Šaltinis: Radio Sai
