Eilės, kurios nuskendo upėje

Išminčius Ramdasas buvo labai atsidavęs Ramai ir Jį garbindamas sukūrė tūkstančius poezijos eilių. Jis labai norėjo sužinoti, kurios jo eilės Ramai patinka labiausiai. Niekaip negalėdamas gauti atsakymo, jis surinko visus rankraščius ir įmetė juos į Godavarės upę. Visi rankraščiai nuskendo, išskyrus kelis lapus, kuriuose buvo šimtas posmų. Tiktai šimtas eilėraščių patiko Ramai, nes jie gimė iš gilios pajautos ir absoliutaus susitelkimo į Jį. Tai buvo patys geriausi Ramdaso kūriniai. Jie spontaniškai gimė širdyje, iš tyros meilės ir absoliutaus atsidavimo Dievui. Eilės, kurios upėje nuskendo, buvo pompastiškos, persunktos puikybės. Dvasinėje poezijoje svarbiausias dalykas yra nuoširdumas. Bhakti, arba atsidavimo Dievui, neužtenka, reikalinga ir tyra širdis.

Satja Sai Baba. 1979, Brindavanas