Ar tebesinešiojate vaikystės žaislus?
Satsange Singapūre, kuris vyko 2016 m. kovo 23 d., vienas sekėjas Svamiui uždavė klausimą apie prisirišimą.
Klausimas: Kas yra prisirišimas ir kas yra neprisirišimas?
Svamis (per Madhusudaną): Jeigu pažinsite vieną, tuomet pažinsite ir kitą, tad pakalbėkime apie tai, kas yra prisirišimas, ir nesirūpinkime, kas yra neprisirišimas, nes kada nėra prisirišimo – tada yra neprisirišimas. Kai nėra šviesos, tada yra tamsa. Kai nėra šalčio, yra šiluma.
Tarkim, yra mažas vaikas. Į jo gimtadienio šventę susirenka daug žmonių ir vaikui atneša daug dovanų. Ką vaikas daro? Jis galvoja, kad visos šios dovanos skirtos tik jam vienam – juk tai jo gimtadienis – ir kad visos jos dabar priklauso jam. Jis nelinkęs su dovanomis išsiskirti ir jomis dalintis, nes vaikas bijo, kad kažkas jas gali pasiimti, pamesti ar sulaužyti. Taigi, jis visą laiką iš visų jėgų laikosi įsitvėręs šių dovanų.
Paprastai tariant, tai ir yra prisirišimas. Kur buvo tas daiktais iki tol, kol pateko į tavo rankas? Tu nežinai. Pas tave jis atsirado todėl, nes buvo tavo gimtadienis, buvo proga – ir žmonės iš gerumo ir meilės atėjo ir jį įteikė tau. Kai užaugsi, ar visos tos dovanos tau bus reikalingos? Ne. Jos buvo reikalingos tik tam tikrą gyvenimo tarpsnį. Kai užaugsi, visas jas išmesi, nes tau jos bus nebereikalingos. Jos teikė naudą trumpam.
Žinokite, kad gyvenime viskas naudą teikia trumpam. Kai yra – naudokite, o paskui, galų galiausiai, visko reikės atsisakyti. Nėra nieko, ką galėtumėte išsinešti. Pagalvokite, kiek visokių žaislų turėjote vaikystėje! Ar juos tebesinešiojate visur, kur einate? Nesinešiojate, nes jums jų daugiau nereikia. Nors kažkada žaisliuku nenorėjote dalintis su draugu, gal net susipešėte dėl jo, nes žaislas buvo dovanotas jums, o ne jam.
Šis savininkiškumo jausmas yra prisirišimas. Galite prisirišti prie savo tėvų, savo draugų, prie savo pasiekimų, savo studijų, savo nuosavybės – bet ko. „Tai gauta mano dėka, todėl priklauso tik man ir niekam kitam“ – toks požiūris yra prisirišimas.
Kai suvokiate, kad „tai atėjo Dievo dėka, per tam tikrą Dievo instrumentą – tam, kad naudočiau tol, kol man reikia, o paskui atiduočiau ir eičiau toliau“ – tai yra neprisirišimas.
Kai gimėte, jūs nebuvote išsilavinę, neturėjote daugybės gebėjimų; kai gimėte, nemokėjote groti gitara – visus šiuos įgūdžius įgavote iš daugybės žmonių, kurie jus mokė. Taigi, įgyti meistriškumą jums padėjo daugelis žmonių, iš Dievo malonės.
Galvoti, kad tai atėjo iš Dievo malonės, per Jo instrumentus, kad jūs tuo naudotumėtės tam tikrą laiką – šitoks požiūris yra neprisirišimas. Šitaip mąstykite, kai svarstote bet kokį savo gyvenimo klausimą. Yra žmonių, kurie taip prisirišę prie daiktų, žmonių ir vietų, kad net po mirties negali jų pamiršti. Jie negali išsilaisvinti.
Kartą Taigretas Svamiui pasakojo istoriją apie žmogų Amerikoje, kuris gyveno name, nors buvo miręs prieš daug metų. Tas žmogus pardavinėjo įvairias namų ūkio prekes. Tais laikais nebuvo parduotuvių ar prekybos centrų, tad su savo prekėmis jis vaikščiojo nuo durų prie durų ir siūlė jas namų šeimininkėms ar tarnaitėms. Kartą jį partrenkė automobilis, ir žmogus numirė. Jo krepšį su prekėmis paėmė artimiausio namo šeimininkė ir padėjo į sandėliuką. Nuo to laiko, metų metus, tas žmogus kaip vaiduoklis gyveno sandėliuke, nesuprasdamas, kad praėjo daugybė metų – taip jis buvo prisirišęs prie savo krepšio su pardavinėtomis prekėmis. Tik po to, kai apie jį žmonės sužinojo ir sunaikino visas jo prekes – tik tuomet namas atsikratė šio „gyventojo“. Dėl prekių krepšio net ir netekęs savo kūno jis vis dar liko tame name. Toks santykis jus ir grąžina į gimimo ir mirties ratą, vėl ir vėl. Kada suprantate, kad viskas yra trumpam, ir kad nėra prasmės įsikibus laikytis daiktų, tai jau gerai.
Panašiai ir šis kūnas turi tam tikrą paskirtį – jis yra Dievo duotas instrumentas, gautas per jūsų tėvus, kurie irgi yra Dievo instrumentai – ir jis turi būti naudojamas pagal paskirtį. Šitas supratimas jums labai pravers visuose jūsų gyvenimo vingiuose.
Šaltinis: Sai Vrinda
Klausimas: Kas yra prisirišimas ir kas yra neprisirišimas?
Svamis (per Madhusudaną): Jeigu pažinsite vieną, tuomet pažinsite ir kitą, tad pakalbėkime apie tai, kas yra prisirišimas, ir nesirūpinkime, kas yra neprisirišimas, nes kada nėra prisirišimo – tada yra neprisirišimas. Kai nėra šviesos, tada yra tamsa. Kai nėra šalčio, yra šiluma.
Tarkim, yra mažas vaikas. Į jo gimtadienio šventę susirenka daug žmonių ir vaikui atneša daug dovanų. Ką vaikas daro? Jis galvoja, kad visos šios dovanos skirtos tik jam vienam – juk tai jo gimtadienis – ir kad visos jos dabar priklauso jam. Jis nelinkęs su dovanomis išsiskirti ir jomis dalintis, nes vaikas bijo, kad kažkas jas gali pasiimti, pamesti ar sulaužyti. Taigi, jis visą laiką iš visų jėgų laikosi įsitvėręs šių dovanų.
Paprastai tariant, tai ir yra prisirišimas. Kur buvo tas daiktais iki tol, kol pateko į tavo rankas? Tu nežinai. Pas tave jis atsirado todėl, nes buvo tavo gimtadienis, buvo proga – ir žmonės iš gerumo ir meilės atėjo ir jį įteikė tau. Kai užaugsi, ar visos tos dovanos tau bus reikalingos? Ne. Jos buvo reikalingos tik tam tikrą gyvenimo tarpsnį. Kai užaugsi, visas jas išmesi, nes tau jos bus nebereikalingos. Jos teikė naudą trumpam.
Žinokite, kad gyvenime viskas naudą teikia trumpam. Kai yra – naudokite, o paskui, galų galiausiai, visko reikės atsisakyti. Nėra nieko, ką galėtumėte išsinešti. Pagalvokite, kiek visokių žaislų turėjote vaikystėje! Ar juos tebesinešiojate visur, kur einate? Nesinešiojate, nes jums jų daugiau nereikia. Nors kažkada žaisliuku nenorėjote dalintis su draugu, gal net susipešėte dėl jo, nes žaislas buvo dovanotas jums, o ne jam.
Šis savininkiškumo jausmas yra prisirišimas. Galite prisirišti prie savo tėvų, savo draugų, prie savo pasiekimų, savo studijų, savo nuosavybės – bet ko. „Tai gauta mano dėka, todėl priklauso tik man ir niekam kitam“ – toks požiūris yra prisirišimas.
Kai suvokiate, kad „tai atėjo Dievo dėka, per tam tikrą Dievo instrumentą – tam, kad naudočiau tol, kol man reikia, o paskui atiduočiau ir eičiau toliau“ – tai yra neprisirišimas.
Kai gimėte, jūs nebuvote išsilavinę, neturėjote daugybės gebėjimų; kai gimėte, nemokėjote groti gitara – visus šiuos įgūdžius įgavote iš daugybės žmonių, kurie jus mokė. Taigi, įgyti meistriškumą jums padėjo daugelis žmonių, iš Dievo malonės.Galvoti, kad tai atėjo iš Dievo malonės, per Jo instrumentus, kad jūs tuo naudotumėtės tam tikrą laiką – šitoks požiūris yra neprisirišimas. Šitaip mąstykite, kai svarstote bet kokį savo gyvenimo klausimą. Yra žmonių, kurie taip prisirišę prie daiktų, žmonių ir vietų, kad net po mirties negali jų pamiršti. Jie negali išsilaisvinti.
Panašiai ir šis kūnas turi tam tikrą paskirtį – jis yra Dievo duotas instrumentas, gautas per jūsų tėvus, kurie irgi yra Dievo instrumentai – ir jis turi būti naudojamas pagal paskirtį. Šitas supratimas jums labai pravers visuose jūsų gyvenimo vingiuose.
Šaltinis: Sai Vrinda
