Dvasingumas – tai asmeninė kelionė

Buvau visai jaunas, kai Sai Baba mane pasikvietė – prieš 42 metus. Kai pirmą kartą Jį sutikau, Brindavane, Vaitfilde, buvo tiktai šimtas žmonių. Putapartyje, dideliam visų džiaugsmui, žmonės daršanui sutilpdavo į vieną eilę. Mačiau, kaip metams bėgant žmonių skaičius išaugo nuo šimtų iki tūkstančių, iki dešimčių tūkstančių, iki šimtų tūkstančių, iki milijonų. Iš kiekvienos dešimties tūkstančių vienas tūkstantis atvykusiųjų būdavo gana smalsūs ir sugrįždavo darkart, iš kiekvieno tūkstančio sugrįžusiųjų šimtas tapdavo sekėjais; iš kiekvieno šimto sekėjų 50 procentų atkrisdavo.


Ar Sai Baba yra Dievas? Ar tikrai tarp mūsų vaikšto Avataras, toks kaip Kristus, Zaratustra ar Buda? Štai ką svarstė jų protai.

Tai, kas yra Sai Baba – ir netgi tai, kas esate jūs patys – protui yra nesuvokiama. Kaip sakė dr. Sebastianas, „tikėjimas neateina iš proto, jis ateina iš širdies.“
Dvasingumas – tai asmeninė kelionė. Į šią kelionę leidžiasi visi, kurie atvyksta į šią planetą. Šitame sambūryje yra 400 žmonių, bet nerasite dviejų žmonių, kurių kelionės būtų vienodos. Jūs negalite sekti niekuo kitu, ir niekas kitas negali sekti jumis. Ir tai nesusiję su tuo, ar tikite, kad Sai Baba yra Dievas.

Ženkime kitą žingsnį: Svamis daug kartų yra sakęs, kad visą Savo gyvenimą žmonėms Jis duodavo vieną mantrą, tą Jis daro ir dabar. Svamio duota mantra yra „Aš esu Dievas. Aš esu Dievas. Aš esu Dievas.“ Kiek iš jūsų šią mantrą kartoja kiekvieną dieną?

Iš Izaoko Taigreto kalbos Miunchene 2016 m. balandžio 6 d.

Šaltinis: Divine booklets