Tarnystė yra kiekvienas poelgis, kiekviena mintis, kiekvienas žodis

 Jūs tarnaujate ne kažkam kitam – jūs tarnaujate patys sau, jūs tarnaujate tam pačiam Dieviškumui, kuris gyvena visuose

Satsangas Singapūre 2016 kovo 23 d.

Klausimas: Svami, aš noriu užduoti klausimą apie tarnystę. Daugelis iš mūsų dirba Singapūre ir mūsų gyvenimas kupinas skubos. Svami, Tu daug kartų sakei, kad tarnystė yra labai svarbi, kad ji yra žmogaus egzistencijos tikslas, kad tarnystė yra būtinas, vienas iš svarbiausių dalykų. Todėl aš norėčiau sužinoti, kiek savo gyvenimo mes turėtume paskirti tarnystei? Kiek laiko turėtume praleisti tarnaudami, ir kaip tai padaryti? Kitas susijęs klausimas – kaip kartu su tarnyste derinti ir maldą?

Svamis (per Madhusudaną): Yra senas posakis: „Darbas yra Dievo garbinimas, pareiga yra Dievas.“ Turėtumėte laikytis šios taisyklės. Visas darbas turi tapti Dievo garbinimu, tuomet visas darbas taps tarnyste. Net maitindami savo kūną turite galvoti taip: „Tai yra Dievo buveinė, joje gyvena Dievas.“ Dievas alkio pavidalu priima aukas tarsi ugnis priima atnašas per jadžną. Taigi, net ir tai yra tarnystė. Jeigu prižiūrite savo vaikus, rūpinatės savo šeima, savo draugais – visuomet apie juos turite galvoti ne kaip kitaip, o kaip apie dievus: „Dievas ateina pas mane skirtingais pavidalais, skirtingais vardais“ – ir bet kokia jiems suteikta pagalba, bet koks pasitarnavimas yra Dievo garbinimas tiesiogine prasme.

Tuomet nereikės ieškoti laiko tarnystei. Tarnystei paskirsite visą laiką. Jeigu taip gyvensite, Dievo garbinimu taps visas jūsų gyvenimas. O neturint tokios dvasios net ir Dievo garbinimas tebus paprastas darbu. Tarnystė, kuri atliekama su ego jausmu – su galvojimu, jog jūs esate veikiantysis, kad „aš tai darau kito žmogaus labui“, atneš tik nelaimių. Kai dešinė ranka kažką paduoda kairei rankai, tai nėra pasitarnavimas kairei rankai. Ir atvirkščiai, jeigu dešinė ranka sužeidžia kairę ranką, tai nėra pakenkimas kairei rankai. Abi jos yra vieno kūno dalys, jos priklauso tam pačiam kūnui. Tarnauti turite laikydamiesi tokio požiūrio: viskas yra ne kas kita, o tas pats Dieviškumas, „įvyniotas“ į skirtingus kūnus. Šitokia dvasia yra labai svarbi. 

Kaip ir sakiau – kur stokojama dvasingumo, ten ilgainiui atsiranda ritualas, ir tai jau nebus Dievo garbinimas, tai bus tik paprastas darbas, kuriantis savo pasekmes, kurias pajusite su laiku. 

Man geriausia malda yra tarnystė. Maldos, kurias kalba jūsų lūpos, neturi to poveikio, kurį gali turėti pasitarnavimas. Narasimha Murtis pasakė: „Jat karoši, jat juhoši dadasi jat“ – viskas, ką darote, sakote ar aukojate, turi būti atliekama Dievo labui. Jeigu laikysitės šitos taisyklės, jūsų gyvenime viskas taps tarnyste.

Kartais pasitaiko galimybių pasitarnauti žmonėms, kurių visiškai nepažįstate – per žmonių grupes, draugijas ar asmeniškai. Tai puiku, tai irgi yra tarnystė, tačiau neapsiribokite vien tokiais atvejais. Tarnystė suvokiama labai siaurai. Tarnystė yra kiekvienas poelgis, kiekviena mintis, kiekvienas žodis. Jeigu galite eiti į žmones, jeigu turite sveiką ir stiprų kūną lyg jauno žmogaus – taip, tuomet naudokite kūną, protą ir širdį tarnauti žmonėms. Šiek tiek vyresni kitiems gali pasitarnauti savo patirtimi: jie gali vadovauti, patarti ir pasidalinti savo nuomone ar mintimis su tais, kuriems to reikia – jie gali pasitarnauti savo protu ir širdimi. Jeigu esate senesnis, jeigu jūsų kūnas ir protas jau nusilpę, jūs vis tiek galite pasitarnauti – savo širdimi, skleisdami meilę, teikdami džiaugsmo ir meilės kiekvienam esančiam šalia. 

Tarnystei nėra pabaigos. Tarnauti galite kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną, kiekvieną kartą – tačiau tarnauti turite teisingoje dvasioje. Jūs tarnaujate ne kažkam kitam – jūs tarnaujate patys sau; jūs tarnaujate tam pačiam Dieviškumui, kuris gyvena visuose, ir neturėkite nė mažiausio jausmo, kad tai daro jūsų „aš“.

Šaltinis: Sai Vrinda