„Kas tau atrodė kaip septynios ugnys, iš tikrųjų buvo septyni rišiai“

Buvo Vaikuntos Ekadašis, ypatingo šventumo diena. Šventieji raštai ją apibūdina kaip ypatingą dieną, kurią Viešpats Šri Maha Višnus sekėjams suteikia daršaną ties šiauriniais savo dangiškosios buveinės vartais.

Radža Redis (Raja Reddy) miegojo verandoje, pirmame Prašanti Nilajamo aukšte. Apie vidurnaktį jis pabudo. Pro praviras Svamio kambario duris jis pastebėjo labai ryškų švytėjimą. Radža nusistebėjo, kodėl tokiu metu tenai taip šviesu. Priėjęs arčiau jis dirstelėjo pro pravirų durų plyšį. Jis apstulbo pamatęs, kaip kelios dangiškos būtybės iš eilės ėjo pagarbinti Bhagavano Šri Satjos Sai Lotoso Pėdų. Būtybės skleidė fantastinę šviesą. Svamis sėdėjo atsilošęs, lyg Viešpats Šri Maha Višnus ant Adisešos gulto, ir maloniai priimdamas jų nusilenkimus. Aplink Svamio lovą skaisčiai degė septynios ugnys. Vizija Radžą Redį apstulbino. Jis tyliai užvėrė duris ir grįžo į savo lovą verandoje. Daugiau jis neužmigo.

Kitą dieną apie šį dangišką patyrimą jis užsiminė Svamiui. Jis pasiteiravo: „Svami, kas buvo tie asmenys?“ Svamis paaiškino: „Visi jie yra dangiškos būtybės (Devatos). Jie atvyko Mano daršano. Tai, kas tau atrodė kaip septynios ugnys, iš tikrųjų buvo Saptharišis, septyni didieji rišiai. Tu tebesi gyvas todėl, kad Aš tave saugau Savo palaiminimais. Antraip būtum pavirtęs pelenais tą pačią akimirką, kada išvydai šitą sceną!“

Šaltinis: Tapovanam Book