Svamis visuomet ateina, beldžiasi ir laukia, kol atidarys iš vidaus
Nereikia abejoti Dievo malone – ji dovanojama visiems vienodai
Šri Narasimha Murtis pasakė, kad tik jo motinos dėka, kuri paskutinėmis savo gyvenimo akimirkomis meldė Svamio „atleisti jos sūnui visas jo klaidas ir niekuomet iš jo neatimti galimybės būti arti Dievo“, jis liko prie Svamio net Jam ir išėjus fiziškai. Murtis labai laimingas ir sujaudintas, kad Svamis pirmiausia atėjo pas jį Mudenahalyje ir naudoja jį kaip Savo instrumentą Savo unikalioje misijoje.
Kai Šri Narasimha Murtis padėkojo poniai Malikai Šrinivasan už tai, kad ji pakvietė Malladi brolius šiandien groti ir dainuoti Svamiui, Svamis tučtuojau jį pataisė, sakydamas, kad niekas kitas, o Pats Svamis pakviečia žmones pas Save.
Svamis (per Madhu) klausė: „Jeigu paštininkas atneša laišką su kvietimu, ar tai reiškia, kad kviečia pats paštininkas?“ Taip ir Svamis siunčia kvietimus daugeliui žmonių – kai kurie kvietimus priima ir atvyksta, o kai kurie kvietimų nepriima ir lieka kur buvę.“
Svamis paprašė ponią Maliką Šrinivasan tarti kelis žodžius. Ji papasakojo, kad jaučiasi labai laiminga vėl suradusi Svamį, ir prisipažino, kad Svamis jau 2012 metais jai siuntė žinią per jos vyrą, tačiau kažkodėl toji žinia nebuvo perduota. Svamis iš karto pasakė: „Tai buvo paštininko kaltė.“ Ji netvėrė džiaugsmu ir papasakojo kelis atsitikimus apie tai, kaip Svamis kiekviename žingsnyje rūpinasi jos verslu ir šeima, ir tik Jo dėka jie šiandien daug pasiekę.
Svamis pasakė: „Nors yra Krišna, kuris vadovauja ir teikia malonę, tačiau Ardžuna irgi turi atlikti savo darbą, tik tada ateis sėkmė, klestėjimas ir šlovė – kaip sakoma Bhagavadgytoje. Kai yra ir žmogaus pastangos, ir Dievo malonė, tuomet viskas pasiekiama. Todėl jeigu sėkmės nėra, nereikia abejoti Dievo malone, nes ji visiems vienodai dovanojama – turėtumėte pažiūrėti, ar jūsų pastangos pakankamos, ar ne.“
Paskui Svamis paprašė Malladi brolių papasakoti apie tai, kaip jie lavinasi repetuodami valandų valandas. Vienas iš brolių pasakojo apie tai, kad jie su savo guru praleidžia labai daug laiko, tobulindami savo atlikimą. Jis pacitavo eiles: „Vienas ketvirtadalis sėkmės priklauso nuo buvimo prie guru pėdų, antras ketvirtadalis sėkmės priklauso nuo asmeninių pastangų, trečias ketvirtadalis priklauso nuo geros kolegų ar bendramokslių draugijos, ir pagaliau paskutinį ketvirtį sėkmės lemia Dievo malonė.“ Jis kalbėjo apie tris sėkmės sąlygas – tai Dievo malonė, Guru mokymas ir asmeninė sadhana.
Paskui Svamis kalbėjo apie tai, kad žmogaus pastangos labai svarbios visose srityse, įskaitant ir dvasingumą. Darbštumui ir praktikai nėra jokio pakaitalo. Dievo malonė nueis perniek, jeigu žmogus nesistengs – panašiai kaip per lietų puode neprisirinks vandens, jeigu puodas bus apverstas dugnu į viršų. Svamis sakė, kad pirmiausia reikia atlikti savo priedermes, o tik paskui tikėtis rezultatų. Jis pacitavo dvi Bhagavadgytos eilutes: „Ananyaschintayanto Mam...“ ir „Sarvadharmaan Parityajya...“ ir paaiškino, kad mes visuomet kalbame apie antrąją eilutę, kurioje yra Krišnos pažadas saugoti ir ginti, tačiau pro pirštus žiūrime į pirmąją eilutę, kurioje kalbama apie tai, ką visų pirma turi padaryti pats sekėjas. Svamis paaiškino, kad norėdami patirti Dievo malonę visų pirma turime patys padirbėti.
