Apie nuodėmių atleidimą

Krikščionys turi senų laikų praktiką melsti Dievą, kad atleistų jų nuodėmes. Bažnyčiose tikintieji išpažįsta savo nuodėmes, aukoja pinigines aukas Dievui ir iš vyskupo ar kunigo gauna nuodėmių atleidimą. Ir Indijoje gajus tikėjimas, kad atgailavimas ir aukos Dievui gali suteikti atpirkimą. Tokia praktika pagrįsta neteisingu Dievo suvokimu. Kad pažintų Dieviškumo esmę ir atsikratytų prietarų, tiesa nepagrįstų įsitikinimų, žmonėms reikalinga tiesos ieškojimo dvasia.

Svarbu paminėti, kad tiesos ieškojimo dvasia buvo labai stipri Senovės Graikijoje, daug amžių prieš Kristų. Sokratas buvo didis mokytojas, kuris skatino Atėnų jaunimą ieškoti tiesos. Sokratas buvo tiek atsidavęs tiesos paieškoms, kad užuot sėkmingai pabėgęs, padedant jo mokiniams, jis pasirinko mirtį savo gimtajame mieste. Gyvybei, turtui ar nuosavybei jis neteikė nė mažiausios reikšmės.

– Satja Sai Baba

Šaltinis: Kalba, pasakyta 1987 m. gruodžio 25 d.