Staiga Svamis liovėsi dalinti laikrodžius, išsikvietė automobilį ir išvažiavo
Narasimha Murtis
Noriu papasakoti vieną atsitikimą iš tų laikų, kai Prašanti Nilajame buvau berniukų bendrabučio kuratoriumi. Kartą Svamis mandire (šventykloje) studentams dalino laikrodžius. Staiga Jis liovėsi juos dalinti ir, išsikvietęs automobilį, išvažiavo. Visi nustebome – kodėl Jis taip netikėtai išvyko? Kai išgirdome vėliau, mus pakerėjo.
Bendrabutyje buvo likęs vienas berniukas. Jis buvo susižeidęs koją ir negalėjo vaikščioti. Todėl ir pasiliko bendrabutyje. Būdamas vienas jis liejo ašaras: „Svami, žinau, kad Tu visiems dalini laikrodžius, bet aš esu šičia.“ Žinojau, kad šis berniukas vienas negali paeiti, todėl jam slaugyti buvau paskyręs kitą berniuką. Susižeidusiajam visur buvo reikalinga pagalba, įskaitant ir gamtos reikalus. Tačiau pagalbininkas, kai tik sužinojo, kad Svamis dalija laikrodžius, paliko bendrabutį ir atėjo į mandirą, nes ir jis norėjo gauti laikrodį tiesiai iš Babos rankų. Jį galima suprasti, tačiau kaip slaugytojas jis apleido savo pareigą – ligonį paliko vieną.
Ištrauka iš Narasimhos Murčio straipsnio „Mažmožių Dievas“
Noriu papasakoti vieną atsitikimą iš tų laikų, kai Prašanti Nilajame buvau berniukų bendrabučio kuratoriumi. Kartą Svamis mandire (šventykloje) studentams dalino laikrodžius. Staiga Jis liovėsi juos dalinti ir, išsikvietęs automobilį, išvažiavo. Visi nustebome – kodėl Jis taip netikėtai išvyko? Kai išgirdome vėliau, mus pakerėjo.
Bendrabutyje buvo likęs vienas berniukas. Jis buvo susižeidęs koją ir negalėjo vaikščioti. Todėl ir pasiliko bendrabutyje. Būdamas vienas jis liejo ašaras: „Svami, žinau, kad Tu visiems dalini laikrodžius, bet aš esu šičia.“ Žinojau, kad šis berniukas vienas negali paeiti, todėl jam slaugyti buvau paskyręs kitą berniuką. Susižeidusiajam visur buvo reikalinga pagalba, įskaitant ir gamtos reikalus. Tačiau pagalbininkas, kai tik sužinojo, kad Svamis dalija laikrodžius, paliko bendrabutį ir atėjo į mandirą, nes ir jis norėjo gauti laikrodį tiesiai iš Babos rankų. Jį galima suprasti, tačiau kaip slaugytojas jis apleido savo pareigą – ligonį paliko vieną.
Sužeistasis berniukas, bendrabutyje būdamas visiškai vienas, užsimanė į tualetą ir bandė ten nusigauti. Tuo metu šventykloje Svamis dalijo laikrodžius. Ir visažinis Viešpats, žinodamas apie berniuko padėtį, liovėsi dalinti laikodžius ir išsikvietė automobilį, kad nuvažiuotų pas berniuką! Kai Svamis atvažiavo į bendrabutį, berniukas bandė nusigauti į tualetą. Svamis atėjo prie jo, padėjo atsistoti, apkabinęs per pečius nuvedė į tualetą, palaukė už durų ir parvedė berniuką atgal. Ar kas taip pasielgtų? Net tikri tėvai taip nepasielgtų, jeigu tuo metu būtų užsiėmę kokiu nors svarbiu darbu.
Ištrauka iš Narasimhos Murčio straipsnio „Mažmožių Dievas“
